TIKROJI GRĖSMĖ: SVEIKI ATVYKĘ Į TIKROVĖS DYKUMĄ

Slovėnijoje 1949 m. gimusio filosofo Slavojaus Žižeko knyga „Sveiki atvykę į tikrovės dykumą“ neatsitiktinai paženklinta Tomo S. Butkaus 2002 m. fotografijomis, pavadintomis „Zero Ground Act“. S. Žižeko knyga kaip tik skirta pasauliui po 2001-ųjų Rugsėjo 11-osios, kai teroro aktai Niujorke pakeitė visų mūsų gyvenimus. Prielaidos, kaip ir kodėl, netikėtos – S. Žižekas mėgsta provokuoti. Pasaulio prekybos centro bokštų griuvimą jis siūlo suvokti „kaip dvidešimto amžiaus meno „pasijos Tikrovei“ kulminaciją – patys „teroristai“ ėmėsi šio veiksmo ne tam, kad padarytų tikrą materialinę žalą, bet dėl įspūdingo tokios žalos efekto“ (p. 22). S. Žižekas, būdamas ir kino kritikas, čia siūlo prisiminti dirbtinį pasaulį, konstruotą Peterio Weiro filme „Trumeno šou“ (1998) ar dar anksčiau – Philipo K. Dicko romane „Sutrikęs laikas“ (1959; knygos vertime klaidingai nurodoma, jog pagal šią knygą tais pačiais 1959 m. pastatytas filmas, - M.P.).

„Sveiki atvykę į tikrovės dykumą“ – žodžiai iš „Matricos“ (1999), kuriais Morfėjus pasveikina Neo, atsibudusį „tikroje realybėje“ – griuvėsiuose po pasaulinio karo Čikagoje. „Žengiame į naują paranojiško karo epochą, kur svarbiausia užduotis bus nustatyti, kas yra priešas ir kokiais ginklais jis kovoja“ (p. 55). S. Žižekas perspėja: „Tikroji grėsmė ateina ne iš išorės, ne iš fundamentalisto Kito, bet iš vidaus – dėl visko kaltas mūsų abejingumas ir moralinis silpnumas, aiškių vertybių ir tvirtų įsipareigojimų netektis, pasišventimo ir pasiaukojimo stoka... (...) Kas, jei tikrasis šio „karo“ tikslas esame mes patys, mūsų pačių ideologinė mobilizacija prieš Veiksmo grėsmę?“ (p. 199)