Kolektyvinis magnum opus apie Lietuvą tinka ne tik prieš užsienietį pasididžiuoti savo Tėvyne, bet ir pačiam daug ką sužinoti (net gėda – tiek nežinomų dalykų). Dailėtyrininkės Tojanos Račiūnaitės sumanytą koncepciją įvykdyti padėjo didelis specialistų kolektyvas, tarp kurių – Vilniaus dailės akademijos rektorius, profesorius Adomas Butrimas, menotyrininkė Rūta Janonienė, archeologas Vykintas Vaitkevičius, istorijos ir kitų humanitarinių mokslų žinovai Irena Vaišvilaitė, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Volodymiras Aleksandrovičius, Helmutas Šabasevičius, Egidijus Aleksandravičius, Skaidra Trilupaitytė, Mantas Adomėnas, Bronislovas Genzelis, Jūratė Kiaupienė, Aleksandra Aleksandravičiūtė, Mindaugas Paknys ir kiti (iš viso – 38 autoriai).
700 puslapių knyga sudaryta iš pratarmės ir dvidešimties skyrių: „Pagoniškosios Lietuvos iškilimas“, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tapsmas“, „Veržlioji Gediminaičių epocha“, „“Viduramžių ruduo“ Lietuvoje, arba Laikas, subrandinęs šventuosius ir riterius“, „Renesansinės valstybės segmentai“, „Tikėjimo pasirinkimas ir alternatyvos“, „Baroko epochos socialinio ir dvasinio gyvenimo štrichai“, „Pasaulietinės ir sakralinės erdvės: tarp prabangos ir askezės“, „Apšvietos laikų kontrastai: valstybės katastrofa ir kultūros sklaida“, „Daugiatautė Lietuvoje: sugyvenimo tradicijos“, „Valstybės sunaikinimas ir pastangos ją atkurti“, „Savasties išsaugojimo galimybės“, „Socialinio ir kultūrinio gyvenimo formos carinės Rusijos valdžioje“, „Amžių sandūros virsmai“, „Modernusis valstybės kūrimas“, „Tradicijų ir naujovių sankirtos“, „Vilniaus kraštas“, „Demokratijos iliuzija ir diktatūros galia“, „Pro uždangą“ ir „Atkurta Lietuvos valstybė naujojo tūkstantmečio akivaizdoje“. Šiuose skyriuose – 70 esė.
Pasak T. Račiūnaitės, ši knyga išsiskiria, nes apima visą Lietuvos gyvenimo tūkstantmetį, o pagrindiniai leidinio akcentai – kultūra, menas, dvasinis gyvenimas, jų bruožais liudijamas epochos pobūdis. Leidinio autorių nuotaika – optimistinė: „Viską apsvarsčius, galbūt visai nebloga naujo tūkstantmečio pradžia“ (p. 665). Kodėl? Nes pasaulis – ir Europa – palengva resakralizuojasi, grįžta šventybė. O tai, kaip pasakytų religijos fenomenologijos klasikas Rudolfas Otto (1869-1937), 1917-aisiais išleidęs klasika tapusią knygą „Das Heilige“, yra svarbiausia. Ex oriente lux...