ISTORIJOS APIE KELIONES: KELIONIŲ ISTORIJOS

Užkalniomanija jau yra tapusi reiškiniu. Kam Andriaus Užkalnio rašiniai ir knygos nepatinka, tas turės milijoną priekaištų, o kas jas mėgsta – mėgausis nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Puslapių čia nemažai – daugiau kaip 300, esama ir įdomių iliustracijų.

Žodžio kišenėje neieškantis knygos autorius šįkart pasakos apie švelniąją Ganą, kvapnųjį Kaukazą, kitą Rusiją ir kitokią Kaliforniją, nežavią Indiją, išgalvotą Dubajų, Niujorko pasaką, maistą, viešbučius, nepaaiškintą stebuklą Nidą, jo paties meilę Šveicariją (Oh mein Gott!), Japonijos meilę Vakarams, prarastąjį Vilnių, amžinąją Siciliją, apsilupusio tinko karalystę Veneciją ir kitus pasaulio (ne)stebuklus.

Buvęs buvusio žurnalo „Istorijos“ vyriausiasis redaktorius Vytaras Radzevičius teigia, jog „ši knyga patiks tiems, kas patys bando suprasti pasaulį ir, žinodami, kad jis yra apvalus, toliau ieško kampų ir briaunų“ (p. 10).

Nemažai pasaulio matęs A. Užkalnis vis dėlto prisipažįsta nesąs visažinis ir teigia, kad kol nebuvo matęs Afrikos, buvo „žalias piemuo, po jos pradėjau bręsti ir būtent ten turėjau laiko pamąstyti apie viską“ (p. 14). Gal panašiai pasijusime visi tie, kas žiūri Pietų Afrikos Respublikoje dabar vykstantį Pasaulio futbolo čempionatą?

Tylūs kelionių apmąstymai, kartais pertraukiami triukšmingų frazių. Iškalbinga, įdomu, intriguoja.