Kai šis romanas Estijoje pasirodė 2006-aisiais, jį išpirko akimoju. Autorei Dianai Leesalu (g. 1982) tuo metu tebuvo 23-eji (beje, tai buvo antrasis jos romanas; pirmasis – „Du kilogramai sutemų“ – išleistas metais anksčiau). Aplinkosaugininkė, dabar dramaturgiją studijuojanti D. Leesalu romane „Žaidimas yra tikrovė“ nepadailintai aprašo šiuolaikinį jaunimą. Nors mažokai žinoma apie estus ir jų literatūrą, šis kūrinys primena ir mūsų tikrovę, meistriškai atspindėtą televizijos seriale „Neskubėk gyventi“ (2008-2009).
Romane – šiuolaikinio jaunimo simuliakrinis gyvenimas tarp interneto ir tėvų kontrolės. Devyniolikmetė studentė Mirjam dar nemoka gyventi, o jos dvylikametis broliukas Mikas, atrodo, daug ką supranta geriau, nors jo paties niekas nesupranta...
Patraukli paties romano forma. Pasakojimas lengvas, nors ir apie nelengvus dalykus, kartais efektyviai pasitelkiamos pokalbių programų „mIRC“, „MSN Messenger“ išklotinės, kurias meistriškai išvertė Kristina Bačiauskaitė, adaptuodama internetinę jaunimo kalbą prie lietuviškosios (vietoje žodžio „dabar“ – „db“ ir pan.).
Pirmosios girtuoklystės, narkotikai, alkoholikas tėvas ir vienatvė interneto pokalbiuose, keiksmai ir savieieška. „ (...) o mamai apskritai šeima pochui. Ar jūs tai įsivaizduojate? Oi, kokia gėda“ (p. 141). Knygos autorė įsitikinusi, kad išeitis yra. Nors gyvenimas žiaurus, savo laiške Mikas žmonėms, kuriems nesijaučia esąs reikalingas, rašo: „Norėčiau daryti stebuklus. Norėčiau išpildyti jų norus. Norėčiau duoti jiems kažką, ko jie patys niekada negaus. Norėčiau, kad pasaulis būtų nors truputėlį panašesnis į pasaką“ (p. 292).