Nedidukėje, jaukioje knygelėje – profesoriaus Leonido Donskio mintys, duodančios peno tolesniems apmąstymams, arba, kaip jis pats teigia, šie aforizmai „sykiu yra ir dialogo erdvė“, atvira ir nepabaigta mintis. Filosofo mintis lydi meniškos, atskiro komplimento vertos Jolantos Donskienės, kuriai dedikuota knyga, fotografijos.
Aforizmų tradicija Lietuvoje nėra labai gaji, o tai „Mažąjį patirties žemėlapį“ daro dar patrauklesnį. Juk aforizmas kyla „iš autentiškos patirties, tylos ir pauzės, savęs stabdymo“ (p. 7). L. Donskis prisipažįsta seniai svajojęs parašyti minčių, maksimų ir aforizmų knygą – nuo vaikystės jo aistra buvo Markas Aurelijus, François de La Rochefoucauld, Blaise‘as Pascalis, Henri Poincaré. Aforizmas siejasi ir su džiazu (kaip ir improvizacija, jis yra „išpažintis, reiškiama ne tik minties turiniu, bet ir jos raiškos forma“) bei modernia ir postmodernia Europos mąstysena (Arthuru Schopenhaueriu, Friedrichu Nietzsche, Ludwigu Wittgensteinu, Jeanu Baudrillardu‘u).
L. Donskio suvoktys – aktualios dvasiniam, politiniam gyvenimui. „Kas yra svaiginanti karjera? Svaiginamai greitas perėjimas nuo kiekvienos gyvenimo akimirkos pojūčio prie gyvenimo planavimo mėnesiais ir metais“ (p. 14). „Gyvenimas – lėtas šuolis iš vaiko nemeilės suaugusiems į senio nemeilę visai žmonijai“ (p. 26). „Myli tą, ką bijai prarasti, o su aistra darai tai, kas gali bet kada nutrūkti“ (p. 30).
Knygą būtų galima cituoti nuo pradžios iki galo, nes joje slypintis minties žaismės užtaisas – stiprus kaip žaibas ir paprastas kaip stebuklas. Oui, c‘est facile.