VISOS ŽMONIJOS VILTIS: SCENARIJAI, KURIAIS GYVENA ŽMONĖS. TRANSAKCINĖ GYVENIMO SCENARIJŲ ANALIZĖ. Su nauja knygos autoriaus pratarme

Austrijos žydės ir krikščionio sūnus, gimęs Paryžiuje, vaikystę praleido Meksikoje, o vėliau persikėlė į JAV. Claude‘as M. Steineris (g. 1935) į Ameriką atvyko studijuoti inžinerijos, tačiau 1957 metais sutiko Ericą Berne‘ą (1910-1970), kuris tiesiog užbūrė savo sukurta transakcinės analizės (TA) teorija ir knyga „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ (1964). 1965 m. C. M. Steineris tapo klinikinės psichologijos daktaru, įkūrė Tarptautinę transakcinės analizės asociaciją. 8-9 deš. C. M. Steineris praktikavo vadinamąją radikaliąją psichiatriją, kurios pagrindas – ne medicininis, o socialinis požiūris į individą. Didžiausią dėmesį mokslininkas skyrė kasdieniam žmogaus gyvenimui ir jo scenarijams, alkoholizmo problemai, „emociniam neraštingumui“. Psichologas buvo ir aršus Vietnamo karo priešininkas.

Knygoje „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“ (1974) C. M. Steineris aiškina, kad žmonės iš prigimties yra sveiki, tačiau vaikystėje susikuria tam tikrą teigiama ir neigiama žmonių įtaka paremtą elgesio modelį, arba gyvenimo scenarijų. Tuomet pasąmoningai nusprendžiama – būsiu laimingas, prislėgtas, nugalėtojas, pralaimėtojas, stiprus ar priklausomas. Visą likusį gyvenimą mes gyvename pagal šį pasirinktą scenarijų. Nepaprasti įvykiai gali išprovokuoti žmogų pakeisti savo neigiamą gyvenimo scenarijų, vedantį į pražūtį. Pradėti gyventi prasmingai – niekada nevėlu.

Klasikiniu tapusiame veikale aiškinama TA teorija, pateikiama scenarijų analizė, analizuojami santykiai, kalbama apie mitus, susijusius su terapija, taip pat – apie gerą gyvenimą, kai vaikai auginami savarankiški, o vyrų ir moterų santykiai yra išlaisvinti nuo neigiamų scenarijų. Knyga iliustruota 25 schemomis.

„Žmogiškasis potencialas yra toks begalinis, kaip ir gebėjimas prisitaikyti, - rašo C. M. Steineris. – Kiekvienos kartos tėvai gali pasirinkti prislėgti savo atžalas pasenusiais prakeikimais arba apsaugoti jų spontaniškumą, skatinti suvokti bei išpildyti jų intymumo poreikius ir taip padėti jiems pasiekti maksimalų poetencialą. (...) Be visos žmonių rasės vilties negali egzistuoti atskirų jos narių viltis“ (p. 447).