Jo Šventenybė XIV Dalai Lama, Alexander Berzin. Gelugo-kagju mahamudros tradicija (Sofoklis, 2015)

Pasak leidyklos „Sofoklis“ (anksčiau – „Metodika“), „šią knygą sudaro trys dalys. Pirmoji – garsaus vertėjo Alexandero Berzinio įvadas į mahamudrą – mokymą apie didįjį proto „antspaudą“, subtiliąją jo prigimtį. Antroji dalis – visos knygos pagrindas: glaustas Pirmojo Pančen Lamos (tikriausiai čia įsivėlė klaida, jis buvo Ketvirtasis Pančen Lama – M. P.) Lobsango Čiokji Gjalceno (1567–1662) „Esminis tekstas apie brangiąją Gelugo-kagju mahamudros tradiciją“. Trečiąją dalį sudaro Dalai Lamos paskaitos, kuriose, komentuodamas šį esminį tekstą, jis pristato visas mahamudros mokymo atšakas Tibeto budizmo Gelugo ir Kagju tradicijose. Taip pat, jomis remdamasis, moko medituoti telkiantis į protą, budriai jį stebėti ir aiškina kitokius metodus jo prigimčiai atskleisti.

Šis mokymas ir jo metodai šiandien teikia dvasinės naudos ne tik budistams, bet ir visiems, norintiems labiau pažinti save, savo protą ir atsikratyti dažnai mus apninkančių žalingų emocijų, keliančių nesantaiką pasaulyje ir asmenines bėdas.“

Nuo savęs pridėsiu, kad „Sofoklis“ („Metodika“) taip pat yra išleidęs ir dar šias budistines knygas: „Nušvitimo kelio etapai. Lamrimas“, „Šamatha. Tibetietiškos meditacijos pagrindai“, „Lodžongas. Dvasios ugdymo menas“, „Keturios tauriosios tiesos“. Visas jas griežtai rekomenduoju skaityti, bandyti suprasti ir gilintis toliau. Blogiau nebus.

Arba, kaip prieš keturis šimtmečius rašė L. Č. Gjalcenas (Losang Chö kyi Gyaltsen, བློ་བཟང་ཆོས་ཀྱི་རྒྱལ་མཚན་,blo bzang chos kyi rgyal mtshan), sukūręs daugiau nei 300 traktatų, o šiuo atveju cituodamas Arjadevą (Āryadeva arba Kanadeva, II a., Nagardžunos mokinys, Šri Lankos Boddhisattva Deva, 15-asis čan budizmo patriarchas, „kas regi vieno daikto esmę, tas regi visko esmę. Kokia yra vieno reiškinio tuštuma, tokia – visų reiškinių tuštuma“ (p. 110).