VISOS ŽVAIGŽDĖS KREIVOS: EINŠTEINAS. BIOGRAFIJA

„Mieli palikuonys!“ – 1936 metais rašė Albertas Einsteinas (1879-1955). – „Jei nebūsite teisingesni, taikesni ir apskritai protingesni, nei esame arba buvome mes, tai tegu jus velnias griebia“ (p. 448).

Ar po genialių A. Einsteino išradimų žmonės tapo protingesni? Formaliai – taip. Tačiau teisingesni ir taikesni – ne. Ar atsirado pranokusių A. Einsteiną protu? Vargu, nors Stephenas Hawkingas, ko gero, prilygsta jam.

Žaismingai ir intriguojamai parašyta knyga papildo „Alma littera“ biografinių knygų seriją (išleistos Gabrieliaus Garcíos Márquezo ir Hermanno Hesse‘s biografijos) pasakojimų apie rimtą ir drauge linksmą žmogų, genijų, sugebėjusį ne tik atrasti svarbius dalykus, bet ir įspėti žmoniją dėl jų panaudojimo grėsmės. Štai neseniai JAV mokslininkų kolektyvas pranešė „sukūręs“ gyvybę iš sintetinės, kompiuterinės ląstelės, kombinuodamas jos DNR su gyvo organizmo duomenimis. Ko galime tikėtis – sunku nuspėti, nors tam yra rašytojai fantastai (P. K. Dickas, I. Asimovas, „Terminatoriaus“ kūrėjai), kurie prieš keliasdešimt metų kalbėjo apie galimą replikantų, biorobotų visuomenę.

Biografijoje – prologas „Nemirtingasis“ ir 20 skyrių; pateikti naudoti šaltiniai. Knyga pradedama kiek neįprastai – nuo pomirtinio A. Einsteino gyvenimo, atsidūrus ant patologo stalo. Baigiama knyga taip pat mirties vaizdu, paskutiniosiomis genijaus akimirkomis, tuo pabrėžiant jo nemirtingumą.

Anot A. Einsteino biografo Jürgeno Neffe, jo herojus buvo ne tik genijus, bet ir „vyras, miestietis, bohemos mėgėjas, antžmogis ir išdykęs vaikas – viskas kartu; (...) negana to, jis buvo savo išvaizdai dėmesio neskiriantis narcizas, mamytė sūnelis ir maištininkas, žmonių draugas ir autistas, pasaulio pilietis ir atsiskyrėlis, pacifistas kaip tyrėjas, bet tarnavęs karo mašinai“ (p. 11).

Pasak biografo, A. Einsteinas kaip niekas kitas įkūnijo pasaulėvaizdžio prieštaravimus: pvz., moteris vertino tik kaip meilužes, bet niekada iš tikrųjų nelaikė jų sau lygiomis gyvenimo partnerėmis (nebent muzikuojant), moteriškumą atvirai niekino. „Nepripažįsta jokių dievų ir dogmų, bet vargu ar rasi kitą gamtos tyrėją, kuris būtų toks religingas kaip jis“ (p. 12). J. Neffe teigimu, raktas į A. Einsteino paslaptis – jo sudėtingoje biografijoje.

A. Einsteinui atradus, kad masyvūs kūnai iškreipia erdvėlaikį (tai – didžiausias žmonijos atradimas per pastaruosius kelis šimtus metų), 1919 m. lapkričio 10 d. „New York Times“ parašo: „Visos žvaigždės dangaus skliaute kreivos“. Nuo šio atradimo prasidėjo genijaus kelias į pasaulį.