GELMĖS pristato: 1) knygą (dar-vis-) vaikams 2) ir Septynis laiškus iš Paryžiaus

Samantha Vérant „Septyni laiškai iš Paryžiaus“

Samanthos Vérant knyga „Septyni laiškai iš Paryžiaus“ – tai pirmiausia tikra istorija. Joje nėra išgalvotų veikėjų ar įvykių. Viskas tikrai išgyventa, patirta pačios autorės. Antra, tai meilės istorija, kurios pradžia – prieš du dešimtmečius įvykusi amerikietės ir prancūzo pažintis vienoje Paryžiaus kavinėje, staiga įsiplieskusi aistra ir toks pat greitas išsiskyrimas. Tai tikra gyvenimiška istorija, apie kokias paprastai sakoma „kaip iš knygos“. Ir būtent šiai istorijai buvo lemta virsti knyga apie viltį, tikėjimą, apie tikrą palaikymą, tikrą meilę ir stiprybę, kurią ji suteikia. Tai knyga, kurią tikrai skaitysite ne vieną kartą, vis atrasdami naujų gražių dalykų ir suprasdami, kad tikrai meilei jokios kliūtys nebaisios, jokie trukdžiai negalimi, ir nėra tokio atstumo, kurio nebūtų įmanoma įveikti, kad būtum su tuo, kuris tau paties likimo siųstas. Ir net dvidešimt nesimatymo metų nėra per daug, nes tikri jausmai negęsta.
Samantha Vérant – jauna menininkė, kelionių aistruolė, mylinti gyvenimą nebijanti iššūkių ir jaučianti troškimą rašyti. „Septyni laiškai iš Paryžiaus“ – puikus to įrodymas. Knyga iš karto patraukė kritikų dėmesį ir pateko į leidyklos Random House 2014 metų knygų dešimtuką.

Tai tikra istorija. Čia nėra išgalvotų veikėjų ir veiksmo vietų. <...> Prieš trejus išsiskyriau su nemylimu vyru, atsidūriau ant bankroto ribos, tapau šunų vedžiotoja, grįžau su tėvais į Pietų Kaliforniją. Galvojau, kad blogiau jau negali būti. Tada, apimta ilgesio ir atsiminimų, įnikau į internetą susirasti Žaną Luką ir vėl sužadinti prieš dvi dešimtis metų taip ir nepasibaigusią meilės istoriją. Šiandien jau antrosios mūsų vestuvių metinės. Papasakosiu, kaip iš naujo pradėjau savo gyvenimą ir atgaivinau širdį.

Septyni buvo mano laimingas skaičius.
Žanas Lukas buvo septyneriais metais vyresnis už mane.
Jis parašė man septynis meilės laiškus.
Aš septynis kartus parašiau savo tinklaraštyje.

Mūsų civilinė ceremonija įvyko gegužės 7 dieną, praėjus metams po pirmosios žinutės „meilės tinklaraštyje“. Mes susitikome 1989-ųjų liepos 24-ąją, baigiantis septintajam metų mėnesiui. Nedrįsau pasakyti skeptiškajam aviacijos inžinieriui, kad pats likimas mus suvedė.

<...> Buvau čia, dabar, Pietų Prancūzijoje, ištekėjusi už vyro, kurį sutikau prieš dvidešimt metų. <...> Prieš dvidešimt metų bijojau meilės, bijojau leistis būti mylima ir palikau Žaną Luką vieną Liono stotyje. Bet traukinys galiausiai sustojo mano stotyje. Atsikračiusi pykčio, kaltės ir baimės, įsileidau meilę. Bent kartą visas mano gyvenimas buvo ant teisingų bėgių ir judėjo pirmyn visu greičiu.

Andrzej Maleszka „Stebuklingas Medis. Raudonoji Kėdė“

„Raudonoji Kėdė“ 2009 metais Lenkijoje buvo išrinkta Metų knyga. Tai pirmoji „Stebuklingo Medžio“ serijos knygelė. Pagal šią seriją sukurtas to paties pavadinimo televizijos filmų serialas. Už jį režisierius Andrzejus Maleszka pelnė „Emmy“ ir daug kitų apdovanojimų. Filmai populiarūs visame pasaulyje. Pasak kritikų, skaitytojų ir žiūrovų, tai išskirtinė serija.

Audra pakerta seną ąžuolą. Tai Stebuklingas Medis. Nežinodami apie magiškas jo galias, žmonės iš ąžuolo medienos pagamina įvairių daiktų. Taip pat ir Raudonąją Kėdę, kuri moka vaikščioti, skraidyti ir pildyti ant jos sėdinčiųjų norus. Kėdė atsiduria talentingų, bet neturinčių darbo muzikantų šeimoje. Jų vaikai Tosė, Filipas ir Kukis trokšta, kad mama ir tėtis susirastų puikius darbus, bet noras toks neatsargus, kad iki šiol buvę mylintys tėvai tampa pinigų automatais. Vaikai stengiasi ištaisyti situaciją, todėl turi išmokti bendrauti su Kėde. Jie iškeliauja ieškoti tėvų. Kelionė pilna neįtikėtinų nuotykių, juokingų ir šiurpių įvykių. Kur juos nuneš išprotėjęs autobusas, kur nuves šviečiantis tiltas, ką jiems atneš galingas viesulas, ar padės traktorius milžinas ir kur galiausiai išskris jų namas...

Vaikams patinka, kai juos nustebini. Jie atranda iš Stebuklingo Medžio pagamintų daiktų magiškas galias. Tai yra ne tik nuostabu ir poetiška, bet atskleidžia tiesą apie vaikų svajones – jų troškimą pakeisti pasaulį, siekti harmonijos ir žinių. Tikiu, kad vaikystė baigiasi, kai prarandamas tikėjimas laiminga pabaiga.

Autorius