KARAS IR CINIZMAS: KATALONIJAI PAGERBTI

Britų rašytojo ir žurnalisto Erico Arthuro Blairo (1903-1950), labiau žinomo kaip "1984-ųjų" ir "Gyvulių ūkio" autoriaus George'o Orwello, kūrinys "Katalonijai pagerbti" (Homage to Catalonia, 1938) užima ypatingą vietą jo kūryboje. Tai pasakojimas pirmuoju asmeniu apie Ispanijos pilietinį karą, kuriame rašytojas dalyvavo kaip savanoris 1936-1937 metais. G. Orwello įspūdžiai apie proletarišką to meto Ispaniją tapo svarbiu dokumentu, atskleidžiančiu karo baisumus.

G. Orwellas tarnavo Katalonijoje ir gretimame Aragone. Čia reikėtų pažymėti, kad Katalonija (katalonų kalba - Catalunya) savo tautiniu ir kalbiniu identitetu gerokai skiriasi nuo centrinės Ispanijos. Katalonų rašytinė istorija siekia XII a., o etnonimas greičiausiai reiškia „pilių gyventojai“.

Rašytojas kare prisijungė prie antistalinistinės partijos POUM („Partit Obrer d'Unificació Marxista“ - Marksistų suvienijimo darbininkų partija), kuri buvo paskelbta nelegalia organizacija, o G. Orwellui grėsė kalėjimas. 1935 m. POUM sukūrė Ispanijos trockistai. Dalyvaudamas mūšiuose G. Orwellas buvo sužeistas į kaklą. 1938 m. pasirodžiusi knyga sulaukė nemažai kritikos. 1984-aisiais buvo išleista studija „Mitas iš vidaus“, skirta „demaskuoti“ knygą „Katalonijai pagerbti“.

Knyga prasideda pasakojimu apie revoliucinę Kataloniją ir jos nuotaikas 1937-aisiais. Valdo anarchistai, daug kas kolektyvizuota, darbo liaudis kreipiasi vienas į kitą ne „pone“, o „drauge“. Arbatpinigius draudė įstatymas. Nebebuvo privačių automobilių (visi buvo rekvizuoti), „o tramvajai, taksi ir dauguma kito transporto - perdažyta raudonai ir juodai“ (p. 9). Žymiojoje Las Ramblas, pasak G. Orwello, nuo ryto iki vakaro „bliovė revoliucines dainas“. Tačiau vadinamoji buržuazija savo noru neperėjo į darbininkų pusę – „daugybė pasiturinčių buržua paprasčiausiai suglaudė ausis ir kol kas apsimeta proletarais“. G. Orwellas aprašo ispanų gyvenimo būdą apibrėžiantį žodį mañana: „Ispanijoje niekas - nei valgymas, nei mūšis - neprasideda numatytu laiku. Dažniausiai viskas vyksta per vėlai, bet retkarčiais - tarsi tam, kad neimtų kliautis nuolatiniu vėlavimu, - kai kas įvyksta per anksti“ (p. 16).

Meistriškas anarchistinės atmosferos aprašymas knygą "Katalonijai pagerbti" paverčia lengvai skaitoma. Joje rasime įvairių personažų, gyvenančių skirtingos propagandos pasaulyje. Krikščionybę keičia anarchizmas, o G. Orwello pažiūros po 115 dienų fronte tampa socialistinėmis. Sagrada Família bažnyčią Barselonoje G. Orwellas vadina vienu bjauriausių pasaulyje šiuolaikinių statinių: „Keturios dantytos jo smailės tiksliai atkartoja reinvynio butelių formas. (...) Manau, kad anarchistai pademonstravo prastą skonį nesusprogdinę jos, kai turėjo tam progą“ (p. 163). Vis dėlto G. Orwellas, jau grįžęs į Angliją, prisipažįsta, kad savo akimis pamatęs Ispanijos pilietinį karą - "kraupią katastrofą" - netapo ciniku. „Įdomu, kad ši patirtis ne susilpnino, bet, priešingai, sutvirtino mano tikėjimą žmonių padorumu“ (p. 168).