Stulbinančios naujienos knygų gurmanams: U. Eco, S. Šaltenis ir M. Beard

Umberto Eco „Nr.0“ – ironiškas romanas apie sąmokslą, dezinformaciją ir nusikaltimus

Umberto Eco. Nr. 0. Iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 152 p. Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė.

Ne naujienos kuria laikraštį, o laikraštis kuria naujienas.

Umberto Eco (gim. 1932 m. Italijoje) – viena ryškiausių kultūros pasaulio asmenybių, rašytojas, semiotikas, medievistas, literatūros kritikas. „Nr. 0“ – naujausias autoriaus romanas. Romanas apie neegzistuojantį laikraštį ir žurnalistus, drauge tai – sąmokslo, dezinformacijos ir nusikaltimų istorija. Kaip įkurti ir išpopuliarinti naują laikraštį? Kaip paskleisti gandus, kurie taptų karščiausiai aptarinėjamomis naujienomis? Kaip suformuluoti užuominas, kurios leistų diskredituoti politinį priešininką? 

Milanas, 1992 m. Politinė sistema, susiformavusi Italijoje po II pasaulinio karo, ima byrėti, nujaučiamas Berlusconi atėjimas. Tuoj išpopuliarės internetas ir mobilieji telefonai. Senosios tvirtos pažiūrų sistemos braška, vis daugiau vietos atsiranda gandams bei melagingai informacijai, kurią patikrinti vis sunkiau...

Kažkas įsilaužė į žurnalisto Kolonos namus, tačiau diskelio su kompromituojančia informacija taip ir nerado. Kolona jaučia, kad jo gyvybei gresia pavojus. Tačiau jis – toli gražu ne nekaltas avinėlis. Jis – dvigubą žaidimą žaidžiantis kiršintojas, purvinus gandus kuriančio ir juos skleidžiančio laikraščio redaktorius, tuo pat metu slapta rašantis knygą, kuri turėtų demaskuoti laikraštį ir sukelti tikrą skandalą. Kam viso to reikia? Kas manipuliuoja visuomene, skleisdamas paskalas? Kaip ilgai galima naudotis žmonių patiklumu?

Umberto Eco kuria kriminalinį romaną apie slaptus ekonomikos, politikos ir ketvirtosios valdžios – žurnalistikos – tarpusavio ryšius. Drauge tai – ironiška, provokuojanti, intelektuali knyga apie XXI amžių, kuriame absurdiškiausios naujienos, deja, sulaukia didžiausio atgarsio.

Naujas Sauliaus Šaltenio romanas – apie silpnųjų stiprybę

Saulius Šaltenis. Žydų karalaitės dienoraštis. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 152 p. Viršelio dailininkė Asta Puikienė.

Saulius Šaltenis (gim. 1945) – prozininkas, dramaturgas. kino scenaristas. Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės “Riešutų duona”, “Duokiškis”, “Amžinai žaliuojantis klevas”, romanai “Kalės vaikai”, “Demonų amžius”, pjesės “Škac, mirtie, visados škac”, “Jasonas”, “Lituanica”. „Žydų karalaitės dienoraštis“ – romanas apie žydų mergaitės Esteros Levinsonaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų įsimylėjėlių šeimoje. Nuoga ir kruvina ji atšliaužė į Vlado ir Mildos namus jų vestuvių naktį...

Tai mergaitės iš sušaudytųjų duobės fizinio prisikėlimo ir dar sunkesnio dvasinio atgimimo istorija. Jos slaptų meilės jausmų, košmarų, baimių, džiaugsmų istorija.

Mokytojų Vlado ir Mildos pasiryžimas, kad ir kas būtų, kiekvieną akimirką gyventi laimingai, kai aplink tiek sužvėrėjimo, nerimo, mirtinų pavojų, atrodo graudžiai paradoksalus, bet kartu tai jų neįtikėtino gyvybingumo, atkaklaus vidinio pasipriešinimo, paniekos nužmogėjusiai okupantų tvarkai liudijimas.

Tai istorija apie silpnųjų stiprybę, narsą ir pergalę.

„Pompėjai“ – aistringas pasakojimas apie garsųjį miestą

Mary Beard. Pompėjai: romėniško miesto gyvenimas. Iš anglų kalbos vertė Audronė Kučinskienė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 455 p., iliustr. Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė.

Nereikia būti archeologu, kad įsivaizduotum, ką reiškia palikti namus, pasiėmus vien tai, ką gali panešti.

Mary Beard (gim. 1955 m.) – viena iš originaliausių ir žymiausių šiandien dirbančių klasikinės kultūros tyrėjų. Kembridžo universiteto profesorė ir Karališkosios menų draugijos antikinės literatūros profesorė dėl savo mokslinės veiklos, dažno reiškimosi žiniasklaidoje ir viešų pasisakymų savo tyrimų srities klausimais yra pelniusi „žinomiausios Britanijoje antikos specialistės“ vardą. Jos knyga „Pompėjai“ – aistringas pasakojimas apie garsųjį senovės miestą.

Pompėjai – bene vienintelė pasaulyje vieta, kur pradedi tiesiogiai suprasti, kaip iš tiesų gyveno pirmojo mūsų eros amžiaus romėnai – nuo viešnamių ir tualetų iki prašmatnių svetainių ir sudėtingų pirčių kompleksų. 79-aisiais mūsų eros metais išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis sunaikino romėnų miestus ir kaimus, ūkius, namus, žmones – visa, kas gyva Neapolio įlankos regione. Žinomiausias iš žuvusių miestų – Pompėjai, įsikūrę tarp jūros ir Vezuvijaus, netoli Neapolio ir Herkulanėjo. Nedaug suklysime pasakę, kad M. Beard knyga „Pompėjai“ žuvusių miestelėnų kaulus apaugino mėsa irgyvenimui prikėlė patį miestą. Autorei puikiai pavyko išdėstyti mokslinius faktus kuo paprasčiau ir kartu jų neiškraipyti. M. Beard „Pompėjai“ – tai moderni ataskaita apie stebinamai išsamų ir tikslų tyrimą.

Ši knyga – išmanaus ir suprantamo rašymo apie senovę pavyzdys. Autorės stilius daro knygą lengvai skaitomą, todėl ji bus vertinga ne tik specialistui, bet ir paprastam skaitytojui. Pompėjai – įkvepiantys ir nepakartojami. Pagaliau atsirado jų verta knyga.
„Kiekvienas, perskaitęs nepaprastai įtraukiantį Mary Beard pasakojimą, vargiai atsispirs norui apsilankyti Pompėjuose.“ – Elizabeth Speller, “Independent”.

„Jaučiu pagundą pasakyti: jei šiais metais perskaitysite vienintelę knygą apie istoriją, tai turėtų būti „Pompėjai“. Ne tik todėl, kad ji parašyta su moksliniu kruopštumu ir drauge puikiu stiliumi – atrodo, kad Beard iš tiesų mėgsta savo skaitytojus, o tai retokai pasitaiko tarp rimtų mokslininkų, – bet ir todėl, kad patys Pompėjai verti dėmesio.“ – Michael Bywater, “New Statesman”.