GELMĖS: naujos H. Kunčiaus ir R. Skučaitės knygos

Herkus Kunčius „Pramanytos šalies pasakojimai“ 

Herkaus Kunčiaus „Pramanytos šalies pasakojimai“ – tai rinkinys, kurį sudaro trys apsakymai: „Pradėta, nepabaigta istorija“, „Įstabiosios nakties labirintas“ bei „Tapti savimi“. Šiuose apsakymuose aprašomi autoriaus sugalvoti pasauliai, antraip – antiutopijos, kuriose galima atpažinti ir Lietuvą. 

Pirmajame apsakyme veiksmas nusikelia į XVIII amžiaus pabaigoje Kurtuvėnuose (Žemaitijoje) esantį bajoro Nagurskio dvarą prieš pat III Respublikos padalijimą, kai savimi patenkinta šalies bajorija vadovavosi šūkiu: „Valdant karaliui saksui, gerk, valgyk ir atleisk sagtį.“
 
Antrajame apsakyme veiksmas persikelia į sąlyginį šių dienų miestą Lietuvoje, kur pačiais keisčiausiais metodais narpliojama kriminalinė istorija, kai Kūčių naktį iš Prakartėlės dingsta Išganytojas. 

„Tapti savimi“ – tai didžiausias apimtimi apsakymas, skirtas nesenai laukinio kapitalizmo epochai, kurią Lietuva išgyveno prieš ketvirtį amžiaus. Pagrindinė herojė – kovoms ruošiama kalė, kurios akimis žvelgiama į žiaurumo ir neretai beprotybės kupinus įvykius bei keisčiausius ir dažnai primityvius žmones, kurių globojama ji gyvena.

„Tai knyga, skirta Lietuvai, kaip fikcijai. Tos kalbos apie lietuviškumą, valstybę nėra blogai – jei mes nereflektuojame, tai ir nesukursime naujų prasmių. Jei nesidomėsime savimi, tai nedidelė tikimybė, kad ir koks Senegalo gyventojas susidomės Lietuva“, – teigia knygos autorius.

Herkus Kunčius (gim. 1965) – prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių lietuvių rašytojų, atstovaujančių postmodernizmo estetikai. Rašytojas yra pelnęs apdovanojimų įvairiuose dramaturgijos konkursuose, 1999 m. jam buvo įteiktas „Boriso Dauguviečio auskaras“. Kunčiaus proza pasižymi įžūlia tematika, fantasmagoriškomis idėjomis, šokiruojančiu vaizdavimu, fragmentiška fabula. Jis kuria niūrią ateities visuomenės alegoriją, kurioje išryškina dabartines jos ydas – kūniškumo kultą, dvasinių vertybių degradaciją, moralinį cinizmą, populiarios kultūros dominavimą.

Ramutė Skučaitė „Koks gi žodis pasirodys?“

Tai eiliuotų kalbinių galvosūkių knygelė, kurios tikslas – ugdyti loginį vaikų mąstymą, pajausti atspėjimo, atradimo malonumą ir savo minties skvarbumo suvokimą. Be to, rinkinėlis pačia savo esme gerokai praplės sprendėjo žodyną, nes pagrindinis galvosūkio „veikėjas“, kurį reikia atspėti, – lietuviškas žodis: istorinio veikėjo vardas, Lietuvos vietovardis, augalų, gyvūnų pavadinimai – visa tai, ką mažųjų karta turėtų augdama savo galvelėje išlaikyti, saugant mūsų nykstančio žodyno (deja!) apimtį. Ypač šiuo metu, kai internetinės technologijos teikia kiek kitokį mąstymo modelį. Beje, galvosūkių bendruma jokiu būdu neneigs naujų technologijų galimybių bei jų naudingumo, o priešingai – papildys jas gyvu gamtos pasaulio alsavimu ir, svarbiausia, – gyvu lietuvišku žodžiu.

Knygelėje bus įvairių tipų galvosūkių, žaidimėlių, šaradų, akrostichų, greitakalbių ir t. t. Ją iliustravo dailininkė Aušra Čapskytė.