PANAŠŪS ESAM Į RAIDES: TARAVOS ANIKĖS MĮSLĖ. Iliustruota apybraiža

Šioje iliustruotoje apybraižoje pasakojama apie Klaipėdoje gimusį prūsų poetą Simoną Dachą (1605-1659) ir paslaptingąją Taravos Anikę, kurios prototipu buvo Anna Neander, gyvenusi su lietuvių raštijos pradininkais vyru Johanu Patricijumi ir sūnumi Frydrichu Patricijumi. Po trijų šimtmečių, kaip pasakoja knygos autorius žurnalistas, fotografas Antanas Stanevičius (g. 1953), į Klaipėdą grįžo ir Taravos Anikė, tapusi svarbiu miesto simboliu, ir poetas S. Dachas.

Pervalkoje gimęs S. Dachas yra rašęs, kad jo tėvas, be vokiečių, mokėjo ir lietuvių, lenkų bei kuršių (!) kalbas. Produktyvus kūrėjas vokiečių kalba parašė daugiau kaip tūkstantį, o lotynų - beveik tris šimtus poezijos kūrinių. S. Dachą išgarsino giesmė "Taravos Anikė" (1637). Pagrindiniu kūrinio veikėju S. Dachas tapo Günterio Grasso apysakoje "Susitikimas Telgtėje" (1979).

A. Neander (1615-1689), 1954 m. tapusi ir režisieriaus Wolfgango Schleifo (1912-1984) filmo "Taravos Anikė" heroje, gyveno įdomų gyvenimą.

S. Dachas Karaliaučiaus katedroje Anikės ir Johano vestuvėse įsimylėjo moterį, ir tas vidinis gaisras virto žymia giesme, apipinta legendomis. A. Stanevičius pasakoja istorijas apie Taravos Anikės vyrą, kurį dėl indoeuropiečių kalbų tyrinėjimo pagyrė Vydūnas, S. Dacho įtaką Kristijonui Donelaičiui ir kitus dalykus, kuriuos jungia vienos Onutės (Anikės) iš mažo miestelio, esančio netoli karalių miesto Karaliaučiaus, paveikslas...
"Mes gyvenime šiame prilygstame spaustuvei. Panašūs esam į raides, nes Dievas mus išliejo. Iš jo mes esam gimę šios žemės karalijoj" (p. 114), - rašė S. Dachas, galbūt nė nenutuokdamas, kad būtent tą patį teigia Koranas.