KATALIKYBĖ - PAGRINDINIS CARŲ PRIEŠAS: LAIŠKAI: 1952-1963 (I tomas)

Kitąmet švęsime Česlavo Milošo (Czesław Miłosz, 1911-2004) šimtmetį, kuriam ir skirta ši intriguojanti knyga. 1980 m. Nobelio premijos laureatas Cz. Miłoszas gimė Šetenių kaime (Kėdainių r.), mirė Krokuvoje. Artimos sąsajos su Lietuva pasirodys dar artimesnės, kai paskaitysime jo susirašinėjimą su Jerzy Giedroycu (Ježiu Giedroicu, Jurgiu Giedraičiu, 1906-2000). Minske gimęs J. Giedroycas emigracijoje (Romoje, vėliau - Paryžiuje) iki mirties leido legendinį lenkų literatūrinį ir politinį žurnalą "Kultura" (arba "Paryska Kultura", 1947-2000). 2006-uosius Lenkijos Seimas paskelbė J. Giedroyco metais.

"Kultura" spausdino Cz. Miłoszo, Wisławos Szymborskos (g. 1923), Gustawo Herlingo-Grudzińskio (1919-2000), Witoldo Gombrowicziaus (1904-1969), Mareko Hłasko (1934-1969), Melchioro Wańkowicziaus (1892-1974), Józefo Czapskio (1896-1996), Jano Kotto (1914-2001), Bogdano Czaykowskio (1932-2007), Marijos Janion (g. 1926), kitų žymių rašytojų, kritikų, mokslininkų kūrybą ir tyrinėjimus. "Kultura" suvaidino didžiulį vaidmenį, vienydama lenkus su ukrainiečiais, baltarusiais ir lietuviais: publicistas Juliuszas Mieroszewskis (1906-1976) siūlė rytinių Lenkijos kaimynų koncepciją, pavadintą ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija).

Epochinės reikšmės dokumente rasime daug liudijimų apie to meto visuomeninį politinį gyvenimą, Lenkijos, Lietuvos, Sovietų Sąjungos aktualijas, pažvelgsime į dviejų asmenybių požiūrį į politinę, kultūrinę mintį. Cz. Miłoszas ir J. Giedroycas susirašinėjo net pusę amžiaus, tad šis epistoliarinis paminklas padės suvokti, kaip teigia knygos sudarytojas istorikas M. Kornatas (g. 1971), "audringą Lenkijos pavergimo ir emancipacijos laikotarpį" (p. VI). J. Giedroycas yra parašęs savotišką intelektinį testamentą Lenkijai (jis tinka ir Lietuvai), kuriame teigiama: "Suvokdami, kad katalikybė - didžiosios daugumos tikėjimas, privalome rūpintis ir žydais, musulmonais ir protestantais bei stačiatikiais (...)" (p. VIII).

Dviejų šviesių protų susirašinėjimo fenomenas, šiame, pirmajame, tome užima beveik aštuonis šimtus puslapių. Knygos perliukai verti to, kad jų ieškotume: "Jūs tikriausiai skaitėt apie Lietuvą. Vengrija, Lenkija, Lietuva: tai nebloga medžiaga istoriko pamąstymui. Caro politikai buvo teisūs, laikydami katalikybę pagrindiniu priešu. Spaudžiu dešinę. Czesławas" (p. 249; rašyta 1956 m. gruodį, iškart po Vengrijos revoliucijos).