GYVENIMO ĮPRASMINIMAS: MŪSŲ UŽDAVINYS. Fotografuotas leidimas

1921 metų Vydūno knygos "Mūsų uždavinys" pakartotinis leidimas yra aktualus ir dabar. Pasak knygos sudarytojo, Vydūno draugijos pirmininko prof. Vacio Bagdonavičiaus, Vydūnas nubrėžė kelrodį, kuriuo turėjo eiti tauta, norint gyventi egzistenciškai prasmingai, tačiau "per dvidešimt dabartinės nepriklausomos Lietuvos metų tuo kelrodžiu ne tik nelabai tesinaudota, bet būta ir gana negatyvaus nusiteikimo, o kartais ir ypač griežtų sovietmečiu atsiduodančių pagrūmojimų jo atžvilgiu".

Iš Vydūno (Vilhelmas Storostas, Vîdûnas (1868-1953) mėgstama pasišaipyti, neįsiskaičius į jo raštus. Tai - didis prūsų, lietuvininkų ir lietuvių humanistas, teigęs, jog žmonijai "kiekviena tauta, kiekvienas žmogus yra reikalingas" (p. 30). Jei vadovautumės jo nubrėžtomis gairėmis, gal dabar tautos "elitas" nebūtų abejingas skurdžiausiai gyvenantiems šalies sluoksniams?

"Mūsų klaida yra, kad per bailiai žiūrime į tautos stiprėjimą ir menkus net niekingus apsireiškimus jau skaitome svarbiais. (...) Berods gali žmonės sukilti ir tuos niekšus pamokyti. Bet ar jau taip? Tik tokiu būdu nieks nieko neišmoksta. Ir laikas, ir galia be reikalo eikvota. Daug naudingiau galėtume visa naudoti, išmanydami, kas svarbu" (p. 155).

Pasak Vydūno, "kiekvienas turi taip gyventi, kad visas jo buvimas būtų nuolatinė malda dvasioje ir teisybėje. O ką žmogus ir darytų, vis jis turėtų veikti pasišventęs ir pasišventinęs savo darbui. (...) Taip jis išliks. Išliks, kadangi augs ir visa tauta, ir žmonija. Teesie" (p.  188).