GELBĖTI INTELIGENTIJĄ: LIETUVA 1940. REVOLIUCIJA IŠ VIRŠAUS

JAV Viskonsino-Medisono (Wisconsino-Madisono) universiteto profesorius emeritas Alfredas Erichas Sennas (1914-2007), žymaus filologo, leksikografo Alfredo Senno sūnus, dar 1958 metais tapo mokslų daktaru. Jo tyrinėjimų sritis - Rytų Europos, Lietuvos istorija. Šia tematika profesorius parašė aštuonias knygas, sudarė nemažai monografijų, publikavo daugelį mokslinių straipsnių.

"Lietuva 1940" - knyga apie tai, kaip sovietų Raudonoji armija įžengė į Lietuvą 1940-ųjų birželį. Iki šiol Rusijos istorikai nenoriai kalba apie tai. Rusijoje net paplito nauja pseudoistorijos banga, kur aprašoma, kad lietuviai, latviai ir estai kolaboravo su naciais, taigi, suprask, patys kalti, kad juos teko "pamokyti".

Aptardamas istoriografiją ir gyvąją atmintį, A. E. Sennas vartoja sukčiaujamo žaidimo "kur paslėptas žirnis" vaizdinį: dėmesys sutelkiamas į tariamą "nekomunistinę" vyriausybę, o tuo metu karinės okupacijos sukurtomis šiltnamio sąlygomis Maskva pakerta nepriklausomų institucijų veiklą ir iš viršaus primeta revoliuciją. Remdamasis archyvų dokumentais, liudijimais, istorikų veikalais, A. E. Sennas įtikinamai parodo, kad Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą procesą kruopščiai suplanavo Maskva, o jos planus Lietuvos vykdė įgaliotasis atstovas Vladimiras Dekanozovas (Dekanozišvilis, 1898-1953). Knygoje detaliai aprašomi įvykiai nuo Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo iki Lietuvos paskelbimo sovietine respublika.

1940-iesiems knygoje skirta pratarmė, įvadas ir 14 skyrių. Šią knygą būtina paskaityti, kad suvoktume, jog 70 metų nėra ilgas laiko tarpas. "Dabar reikia gelbėti tai, kas dar galima išgelbėti, pirmoje eilėje inteligentiją", - Vincą Krėvę cituoja A. E. Sennas (V. Krėvės kalba netaisyta).

Dabar lieka pridurti, jog emigracija baigėsi, prasidėjo evakuacija.