LENKAS MUDŽAHEDAS: ŠVENTŲJŲ PELENAI

Banaliai skamba, bet Afganistanas tikrai yra negyjanti žaizda. Ko gero, dar daug dešimtmečių praeis, kol jis taps nepriklausomas. Apie šią šalį esame skaitę nemažai knygų, o ši tikrai verta dėmesio.

Radekas Sikorskis - tai Lenkijos užsienio reikalų ministras (buvęs politinis pabėgėlis) Radoslawas Sikorskis (g. 1963), iki politiko karjeros buvęs žurnalistu. 1986-1988 m. jis rašė britų spaudai ("The Observer", "The Spectator").

1986-aisiais, iki Afganistano-Sovietų sąjungos karo pabaigos likus trejiems metams, jis nusprendė keliauti į Afganistaną kaip "The Sunday Telegraph" korespondentas. 1987 m. R. Sikorskis buvo Herate, iš kur pasauliui pasakojo apie beprasmį sovietų užkurtą karą.

Šiais laikais, jau būdamas Lenkijos gynybos ministru, R. Sikorskis įrodinėjo būtinybę siųsti lenkų karius į Afganistaną. Keistoka, nes 1979-1989 m. karo metu politikas glaudėsi tarp mudžahedų.

Ši knyga - lyg trumpa Afganistano (o jo istorija - ilga ir sudėtinga) enciklopedija. Koks gi R. Sikorskiui pasirodė Afganistanas? Kai ką galima nuspręsti iš knygos skyrių pavadinimų: "Mirtis Kandahare", "Rusų mudžahedai", "Misterio Rahimo malda", "Nudėjau tą ruskį", "Allahu Akbar!", "Kerštas už Bucharą", "Andy Lenko nužudymas", "Ridenuosi!" ir kt.

Įdomus liudijimas apie tris rusų kareiviais, perėjusiais į mudžahedų pusę. "Rizikuodami gyvybe, jie perėjo į sukilėlių pusę. Jiems pasisekė, o afganistaniečiai sumaniai juos panaudojo propagandos sumetimais ir apmokymuose" (p. 65).

Neapykanta sovietinei armijai (kuri, kaip žinome, buvo varu suvaryta į Afganistaną - nelengva dalia teko ir Lietuvos kariams, iš kurių ne visi grįžo namo gyvi) kartais pratrykšta iš R. Sikorskio teksto: "Mūsų dalinyje buvo du kareiviai komunistai - Miras Achmadas ir Nadžibula, labai blogi žmonės. Jie gėrė tą rusišką vyną, kuris vadinamas "vodka", ir vedė rusams iš miesto kekšes. (...) Buvo įrodyta, kad jie kalti moterų bei jaunų vyrų grobimu ir vertimu sangulauti. Teisėjai priėmė nuosprendį pagal Korano teisę, ir abu nusikaltėliai buvo nubausti mirtimi" (p. 236).

R. Sikorskis aprašo ir sufijų ritualą, kuriame jam teko dalyvauti. Sufijus knygos autorius prilygina "Rotary" klubo nariams arba masonams - deja, toks požiūris "Šventųjų pelenams" ir R. Sikorskiui garbės neprideda.

Knyga turėtų sukelti nemažai diskusijų tarp tų, kurie savo kailiu ar bent teoriškai žino, kas yra Afganistanas. Vien tuo ji tikrai įdomi. O R. Sikorskio požiūris į karą atrodo pernelyg paviršutiniškas, politikieriškas.