Kartais man kyla tokia mintis: knygas reikėtų leisti be datų, nes juk svarbiausia yra tai, kas jose norima pasakyti. Ši knyga - belaikė ir savalaikė vienu metu, aktuali ir jos autoriui buvus gyvam, ir 2007-aisiais, ir dabar, 2010 metais. Kodėl?
Pirmosios kartos vokiečių sociologas Georgas Simmelis (1858-1918) kritiškai žvelgia į tai, kas yra visuomenė. Jis tyrinėja konfliktus, paslaptis bei slaptąsias draugijas, vargšų gyvenimą, didmiesčius, 1916 m. G. Simmelis kalbėjo apie kultūros krizę, rašė apie madą, pinigų filosofiją, moteriškąją kultūrą, Europos idėją, religinės būklės problemą, gyvenimo kontempliaciją.
Apie įžvalgų mąstytoją šioje knygoje rasime įvadinį filosofo Zenono Norkaus straipsnį "G. Simmelio individualus dėsnis: gyvenimo ir kūrybos bruožai", kuriame pabrėžiama, kad sociologijos klasikas, kultūrologijos pradininkas aiškinęs, jog kultūra yra "daugiau negu gyvenimas" (p. 557).
Įdomios G. Simmelio įžvalgos apie slaptąsias draugijas - tai esanti tarpinė stadija tarp būties ir nebūties, kai naujokai slaptosiose draugijose sistemingai pratinami tylėti (p. 125). Taigi G. Simmelio būta ir vieno pirmųjų religijotyrininkų. Jo darbus keikė Vladimiras Iljičius Leninas. Tokiam G. Simmelis tegalėtų atsakyti viena: "Mes dar nesame kultūringi" (p. 301).