APIE ŽMOGŲ, KANČIOS VENGIANTĮ: GYVENIMAS – TAI SAPNAS. Dramų rinkinys

Knygoje spausdinamos trys dramaturgo Pedro Calderón de la Barcos (1600–1681) kūriniai: „Gyvenimas –­ tai sapnas“, „Didysis pasaulio teatras“ (šias dvi dramas vertė A. Katkevičius) ir „Dama vaiduoklė“ (vertė A. Churginas). Leidinys itin estetiškas, prie jo rasime kompaktinę plokštelę su kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio muzika režisieriaus Gintaro Varno spektakliui „Gyvenimas – tai sapnas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (2000). 1997 m. G. Varnas buvo pastatęs ir „Didįjį pasaulio teatrą“.

Ispanų aukso amžiaus (Siglo de Oro) kūrėjas dramą „Gyvenimas – tai sapnas“ sukūrė būdamas maždaug Kristaus amžiaus. Šią pjesę G. Varnas yra pavadinęs „tikrąja, kultine, lakmusine baroko pjese“. Knygos pabaigoje rasime A. Katkevičiaus straipsnį „Liepsnojantis granitas“, kuriame jis pristato dramaturgą, lyginamą su Williamu Shakespeare’u, Johannu Wolfgangu Goe­the, ir vadina P. C. de la Barcą liepsnojančiu akmeniu, išlaikančiu griežtą struktūrą.

Madride gimęs P. C. de la Barca buvo pusiau ispanas, pusiau (iš motinos pusės) flamandas. A. Katkevičiaus teigimu –­ vokietis. Vertėjas neteisus – ispanai, kuriais jis rėmėsi, enciklopedijose pateikia klaidingą versiją: matyt, tuo metu Ispanijoje gėdytasi flamandiškos kilmės, juk Olandija ir Flamandija XVI–XVIII a. priklausė Ispanijai.

Sudėtingas buvo dramaturgo (ir poe­to) gyvenimas, turbūt todėl jo pjesėse, ypač tose, kurias galima būtų pavadinti filosofinėmis, švento veiksmo (auto sacramental), nagrinėjami ir nelengvi klausimai, primenantys vėliau atsirasiantį Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“. Daoizmo, budizmo išmintį menanti pjesė „Gyvenimas – tai sapnas“ kalba apie žmogų ir Dievą, nusižeminimą ir paklusimą Kūrėjui. Prisiminkime – Buda Gautama mokė, jog gyvenimas yra kančia, kurią būtina suvokti, kad nuo jos išsilaisvintumei. Panašiai mąsto ir P. C. de la Barca: „(Kūrėjas) Jei tik žmogus, aš taip jaučiu, galėtų vaidmenį sau rinktis, tai nesiimtų suvaidinti nė vienas skausmo nė kančių, bet būtų daugel norinčių vaidint valdovą ir karalių, bet tai tikrai ne jūsų valioj, ir mūsų šitame spektakly ne tik vaidinti gali tekti“ (alegorinė misterija „Didysis pasaulio teatras“, p. 150).