Karalių Mindaugą nuvainikuoti norintis istorikas vadinamas marksistu: Lietuvos valstybės ištakos

2000 metais “Vagos” išleista tuo metu 27 metų istorijos magistro vilniečio Tomo Baranausko knyga “Lietuvos valstybės ištakos” sulaukė nemažai dėmesio, iš karto išpirkta didesnė dalis knygos tiražo.

Autorius, septynerius metus rašęs knygą, ryžosi paneigti įsivyravusią nuomonę, jog Lietuvos valstybė sukurta XIII amžiuje, ir šimtmečiu šią datą paankstino. T. Baranauskas sako nenorėjęs skandalo, o tik nuvainikuoti karalių Mindaugą, nesiorientavusį kariniuose reikaluose, todėl negalėjusį būti valstybės kūrėju. Tuo tarpu oponentai tvirtina, jog T. Baranauskas neišmano kai kurių elementarių istorijos mokslo dalykų ir remiasi marksizmu.

Mindaugo tėvas – didelis karalius

T. Baranauskas sakė, jog pirmasis nemindauginę Lietuvos sukūrimo hipotezę 1930 m. iškėlė lenkų istorikas Henrikas Paškevičius. “Tačiau nei jis, nei aš iki šiol tiksliai negalime pasakyti, kas sukūrė Lietuvos valstybę, nes iki Mindaugo istorijos šaltinių beveik nėra. Tik Naugardo metraštyje paminėta, jog 1183 m. lietuviai puolė Pskovą ir padarė daug žalos. Nuo šių metų lietuvių karo žygių pagausėjo. Manau, kad tai rodo valstybės egzistavimą”, – teigia istorikas.

T. Baranauskas mano, jog ginčai dėl Lietuvos valstybės ištakų kyla todėl, kad “kai kurias nelabai aiškias metraščių vietas galima įvairiai interpretuoti. 1219 m. sutartį su Volynės kunigaikščiu pasirašo 21 kunigaikštis. Tarp jų išvardyti penki vyresnieji kunigaikščiai, tačiau nepasakyta, kuris iš jų vyriausiasis. Iš to daugelis istorikų daro išvadą, jog vyriausiojo kunigaikščio tuomet dar nebuvo. Tačiau palyginę šią sutartį su kitomis to meto sutartimis matome, kad jose skirtingo statuso kunigaikščiai dažnai išvardijami kartu, nenurodant, kuriam priklauso aukščiausia valdžia. Eiliuotoje Livonijos kronikoje pateikiami Treniotos žodžiai Mindaugui, pasakyti 1261 m.: “Tavo tėvas buvo didelis karalius ir jo laikais lygaus jam nebuvo galima rasti”. Tai rodo, kad Mindaugas nebuvo pirmasis aukščiausias Lietuvos valdovas. Tačiau Mindaugo tėvo vardas kronikoje nenurodomas.”

Anot T. Baranausko, iki Mindaugo krikšto Europoje apie Lietuvą beveik nieko nebuvo žinoma: “Kiekvienos valstybės pradžia – miglota. Istorikai ją dažnai bando susieti su tuo momentu, kai apie valstybę pradedama daugiau kalbėti, tačiau loginio ryšio tarp valstybės atsiradimo ir informacijos apie ją pagausėjimo nėra.”

Diskutavo septynerius metus

Istorikas Edvardas Gudavičius sakė, jog komentuoti T. Baranausko požiūrį į Lietuvos valstybės sukūrimą būtų neetiška, nes “tarp mūsų polemika vyksta nuo 1994 m. Turiu savo nuomonę, jis turi savo. Atsakau į kiekvieną jo straipsnį, jis reaguoja į manuosius. Viduramžių šaltinius galima interpretuoti įvairiai. Su T. Baranausku ypač nesutariu dėl Mindaugo pilies Vorutos. Mano nuomone, iš istorijos šaltinių neįmanoma nustatyti, kur buvo Voruta, tuo tarpu T. Baranauskas yra įsitikinęs, kad jos vieta – Šeimyniškėlių piliakalnis prie Anykščių. Jo iniciatyva šioje vietoje net organizuojamos talkos, norima atstatyti pilį”, – sakė E. Gudavičius.

Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, vienas aktyviausių T. Baranausko oponentų, tvirtina, jog jauno istoriko iškelta tezė, kad Lietuvos valstybė susikūrė XII, o ne XIII amžiuje, nėra nauja. “Jau ir anksčiau tokios galimybės buvo aptarinėjamos kitų istorikų darbuose. T. Baranauskas, kaip ir kiti tokios teorijos šalininkai, pagrindiniu valstybės susikūrimo požymiu laiko padažnėjusius lietuvių žygius į gretimus kraštus. Tačiau iš knygoje pateiktos analizės nematyti, kad XII a. pabaigoje Lietuvoje, kaip teigia autorius, egzistuotų profesionalus valdininkų sluoksnis, negalima rasti ir įrodymų, kad XII a. Lietuvos teritorijoje būtų renkami mokesčiai. Valstybės kūrimosi procesas T. Baranauskui yra nenutrūkstamas vyksmas, prasidėjęs medžiotojų ordoms atsikrausčius į Lietuvą prieš 14 tūkst. metų. Tai juk ne kas kita, kaip vienas kertinių marksistinės teorijos akmenų”, – svarstė A. Nikžentaitis.