TARP taip ir ne: Bulvės metafizika. Iš filosofo dienoraščių

Profesoriaus A. Šliogerio mokinio dr. Naglio Kardelio teigimu, „Bulvės metafizika“ – „filosofiškai žaižaruojančių aforistinių įžvalgų, primenančių Herakleito ištaras, rinktinė“, kuri galbūt taps visko, ką filosofas iki šiol parašė, prolegomenais. Bulvės metafora vykusi: ji yra ir gyva būtybė, ir negyvas daiktas (vartotojo sąmonėje). Tai – lietuviška metafora, pabrėžianti, kad esame šioje žemėje ir metafizikos reikia ieškoti ne aukštai ir toli, o čia, šalia, minimalistiniame bežodžiame landšafte.

A. Šliogeris knygos pratarmėje pareiškia (kreipdamasis į „nemirtinguosius Žmonijos Mokytojus“, „didžiuosius pranašus“ ir dar daug ką), kad kartą „Nataliukės darže, Krosnos bažnytkaimyje, tėvuko kapliu kapstydamas juodą, lašiniais kvepiančią, žemę“ pamatė BULVĘ ir tapo „tikrų tikriausiu Alefo matytoju –­ bulviaregiu“. Ironiškai pašiepdamas aiškiaregystės fenomeną, filosofas klausia: „Ar gali taip būti, kad paskutiniuoju aiškiaregystės avataru tampa bulviaregystė?..“ (p. 7)

Knyga – 40 metų trukusio A. Šliogerio mąstymo rezultatas, tarsi noras apibendrinti viską, ką iki šiol pavyko suvokti. „Galbūt aš suradau pagrindą, galbūt prikausčiau savo egzistenciją prie didžiosios tradicijos grandinės. Galbūt šį tą jau žinau. Tačiau visada, kiekvieną akimirką, mano žinojime daugiau liūdesio negu ramybės“ (p. 145).

A. Šliogeris nėra pesimistas, nors dažnai taip galėtų pasirodyti. Jis kalba, kad mums dabar reikalingesnis ne Sokratas, o toks Anti-Sokratas, „kuris sugebėtų ne tik išsaugoti, bet ir išplėsti kolosalią Sokrato ontologinę toleranciją“ (p. 145).

A. Šliogerio įžvalgos turbūt daug kam nepatiks (automobilistams jis pareiškia, kad šių judėjimas kaip savitikslis yra beprasmis, rytų išminčių sėdėjimas kaip savitikslas –­ „absoliuti beprasmybė“, p. 146), tačiau ta mažuma, kuri įžvelgs nedualistinės A. Šliogerio filosofijos grožį, šią knygą ir jos išmintį brangins. „Nei Taip, nei Ne. Mirtingojo gyvenimas skleidžiasi tarp Taip ir Ne“ (p. 147).