LABAI PAPRASTA PASLAPTIS: Prarastas simbolis. Romanas

Puspenkto šimto puslapių naujų Roberto Lengdono (Langdon) nuotykių. Tiems, kam jie neatsibodo Dano Browno knygose ir dviejuose (kol kas) filmuose „Da Vinčio kodas“ (2003) bei „Angelai ir demonai“ (2000), ši knyga bus įdomi. Drįstu pasakyti, bene įdomiausia iš visų rašytojo kūrinių. Kartkartėmis esu kaltinamas didžiule meile D. Browno kūrybai ir pasaulėžiūrai, tad paaiškinsiu: šis žmogus moka rašyti, turi savo viziją, jo romanai – vizualūs, lengvai skaitomi ir priverčiantys susimąstyti. Ar tai blogai? Nemanau. Ar verta tikėti D. Browno teorijų tikrumu (dėl jo teorijų ypač niršta Romos katalikų bažnyčia)? Anot rusų, da radi Boga, jesli vam ugodno. Manau, jog skaitysiu dar ne vieną D. Browno romaną, žiūrėsiu ne vieną jo ekranizaciją ir džiaugsiuosi, kad patyriau šiokį tokį katarsį. Kam norisi kapstyti giliau, patarčiau susidomėti filosofija, religijoty­ra, –­ D. Brownas nėra nei aiškiaregys, nei Sokratas.

Knygos laukta dar 2006-aisiais, tačiau JAV ji pasirodė 2009-ųjų rugsėjį. Pradžioje – dar vienas patikinimas, pavadintas „Faktu“ (iš tikrųjų egzistuoja ir masonai, ir Noetikos mokslų institutas, įkurtas 1973 m.). Tiesa, vertėjos R. Drazdauskienės „visų laikų slaptąjį mokymą“ keisčiau originalia versija: „visų laikų slaptieji mokymai“ (the secret teachings of all ages), nors knygoje ir kalbama apie ex pluribus unum („iš daugybės – vienas“).

Romanas palyginti sudėtingas, nors jo schema įprasta D. Brownui. Šįkart turime reikalų su CIA (CŽV), paslaptinguoju Malachu (Mal‘akh), masonais ir 12 valandų trunkančiu trileriu, vykstančiu Vašingtone. Visi ieško didžiosios paslapties, o ji, kaip visada, – po nosimi. „Visos didžiosios tiesos paprastos“ (p. 390). Neapleidžia jausmas, kad D. Brownas šiuo romanu norėjo pasakyti daugiau.

2012-aisiais turėtume išvysti „Prarasto simbolio“ ekranizaciją (greičiausiai vėl su Tomu Hanksu). Jei tik nesibaigs pasaulis.