Tai klasikinis prancūzų filosofės, rašytojos Simonos de Beauvoir (1908–1986) veikalas (net 856 puslapiai!). 1949 m. pirmąsyk išleista „Antroji lytis“ – dviejų tomų feminizmo biblija. Pirmasis tomas „Faktai ir mitai“ griežtai ir negailestingai nagrinėja su moterimis susijusius mitus, istorinius faktus, žvelgia psichoanalitiškai, biologiškai, istorinio materializmo požiūriu. Antrasis tomas "Išgyventa patirtis" vaizdžiai aprašo moters gyvenimą.
Nors Marijos Gimbutienės ir kitų mokslininkų tyrinėjimai rodo, kad pasaulyje būta (ir kai kur dar esama) matriarchato, didžiojoje daugumoje visuomenių, kaip pažymi S. de Beauvoir, „vyrai visuomet turėjo savo rankose konkrečią valdžią; nuo patriarchato pradžios jie manė esant naudinga laikyti moterį priklausomą; jų kodeksai buvo nukreipti prieš ją – būtent šitaip ji buvo formuojama kaip Kita“ (p. 181).
Kiekvienai moteriai ir kiekvienam vyrui privaloma ši knyga: „Aukščiausias žmogiškos, kaip ir mistinės, meilės tikslas – susitapatinti su mylimuoju“ (p. 761). Ir dar: „Stabmeldiška, blaiviai suvokiama meilė negali būti viltinga. Juk mylinti moteris, reikalaujanti iš mylimojo, kad jis būtų didvyris, milžinas, pusdievis, drauge reikalauja, kad ji pati nebūtų jam viskuo, nors gali jaustis laiminga tik esant sąlygai, kad užvaldys jį visą“ (p. 767).
Šioje vietoje norisi užsidėti patriarcho kaukę ir suskelti nešvankų anekdotą, bet kodėl? Juk jei moteris – sąmoninga feministiniu požiūriu, ji turėtų suprasti: „(...) Norėdami iškovoti šią didžiausią pergalę [laisvę], vyrai ir moterys, be kita ko, privalo įveikę savo įgimtus skirtumus nedviprasmiškai įtvirtinti tarpusavio brolybę“ (p. 840).