Pirmiausia reikia gyventi gyvenimą: BENDRA KALBA, PASKIRI BALSAI. VILNIAUS PASKAITOS

Lietuvių kilmės filosofas Alphonso Lingis vėl Vilniuje! Neilgam, užsukęs į Knygų mugę po ilgos kelionės, kurios metu aplankė Etiopiją, Egiptą, kai kurias kitas Afrikos šalis. Ir besirengiantis keliauti toliau. Kaip pratarmėje pažymi prof. Arūnas Sverdiolas, daug keliaudamas A. Lingis „ne tik įdėmiai stebi ir liečia neįprastų vietinių kasdienybių faktūras, bet ir įsitraukia į nuotykius, leidžiasi sužeidžiamas. Lingis mėgsta parafrazuoti Sokrato ištarą, kad neištirto gyvenimo neverta gyventi, dialektiškai ją papildydamas: negyvento gyvenimo neverta tirti“ (p. 12).

A. Lingis stengiasi pirmiausia gyventi gyvenimą, o tada jį reflektuoti: jo veidą nušviečia šypsena, kai paklausiu, kaip laikosi jo numylėtinės papūgos iš Papua Naujosios Gvinėjos ir kitų egzotiškų kraštų.

Šviesi ir A. Lingio filosofija, „labai asmeniškai“, kaip teigia A. Sverdiolas, kalbanti apie skirtingus gyvenimus vienoje planetoje. „Šiandien filosofijai iškyla tokių didelių uždavinių! (...) Pastaraisiais dešimtmečiais ekologija ir evoliucinė biologija iš pagrindų pakeitė mūsų materialaus pasaulio ir gyvenimo pojūtį. Viską, ką iki šiol supratome apie žmogaus gyvenimą ir sąmonę, turėsime pertvarkyti, remdamiesi nauju gamtos pasaulio supratimu“ (p. 17–18). Pasak A. Lingio, demokratija yra negatyvi sąvoka, pateikianti priemones, o ne tikslą, todėl „mūsų postmarksistiniam pasauliui reikia naujos teisingumo sąvokos“ (p. 18).

2002 m. Vilniuje skaitytose ir tik dabar lietuviškai pasirodžiusiose paskaitose – vienas bendras, „lingiškas“ bruožas: taurumas, bandymas suvokti kitą, šneka žmogaus, gyvenančio gyvenimą ir gerai jį suprantančio.