Algirdas Šeškus – parapsichologas, vienas pirmųjų lietuviškosios fotografijos avangardistų. Žaliasis tiltas tarytum įkūnija senąjį Vilnių, pasakoja apie jį, kaip teigia autorius, romaną, fotografijų esė, scenarijų, libretą, istoriją. Tai „prieš trisdešimt metų trisdešimtmečio fotografo sukurti darbai (30 + 30)“.
Knyga sudaryta iš pratarmės žodžių bei skyrių „Karas ir pokario žmonės“, „Kazys“, „Ožka ir lenkė“, „Akmuo ir miestas“, „Lova“, „Fotografas ir lenkė“, „Lėktuvas“.
„Fotografijos laikas – fonas kitam laikui (dekoracija)“, – samprotauja A. Šeškus (p. 11). Vilnius iš ano pasaulio, kuris štai čia, priešais mūsų akis.
Alfonsas Andriuškevičius A. Šeškų yra pavadinęs „branduolinės energijos tapytoju“. Didžiulis galios užtaisas slypi ir nedidukėse nespalvotose fotografijose. A. Šeškus yra sakęs: „Energetinėje sistemoje, kalbant elektrotechnikos terminais, mes turime būti kaip kažkur esančios elektrinės pastotės, per kurias eina galinga energija, o mes ją paskirstome abonentams. Čia ir yra mūsų vieta. Ir menininkas turi būti pastotė.“
Kad ir kaip įtariai žvelgtume į ekstrasensus, ši knyga nėra triviali, – priešingai, ir tai džiugina. „Nėra kolonų statytų vakar // ir nėra stogo nuo rytdienos lietaus“ (p. 34).