Pradžia / Knygos
 

Nebūtovės: MIKALIŠKIŲ STEBUKLAI/ THE MIRACLES OF MIKALIŠKĖS VILLAGE

Algis Griškevičius (Eglė Deltuvaitė), MIKALIŠKIŲ STEBUKLAI/ THE MIRACLES OF MIKALIŠKĖS VILLAGE, Vilnius, Tyto alba, vertimas - Jurij Dobriakov, 2009

Mindaugas Peleckis
2010 m. Vasario 19 d., 20:27
Skaityta: 920 k.
Nebūtovės: MIKALIŠKIŲ STEBUKLAI/ THE MIRACLES OF MIKALIŠKĖS VILLAGE

Algis Griškevičius (g. 1954) – dailininkas, skulptorius, fotografas, plakato meistras, knygų iliustratorius, scenografas, surengęs 45 personalines ir dalyvavęs daugiau kaip 80 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai interneto svetainėje www.algisg.lt.

E. Deltuvaitės „Prologe“ sakoma, kad žiūrint A. Griškevičiaus fotografijas „šypseną kaskart po truputį keičia vypsnis“ (p. 5). „Teatrališkai į gyvenimą žvelgiantis metaforų kolekcininkas“, – taip jį apibūdina E. Deltuvaitė. O Agnė Narušytė tvirtina, kad A. Griškevičius „fotografuoja vaizduotę“ (p. 6). Ji vadina menininką prasmingų poetinių metaforų vaizduotuoju. Vaidas Jauniškis pastebi, kad A. Griškevičius rodo subrendusių žmonių žaidimą, „kuriuo neva norima apdumti žiūrovui akis, bet iš tiesų visai neslepiamas to apdūmimo mechanizmas“ (p. 14). A. Griškevičius aiškina apie vidinę kovą, kurioje dalyvauja fotografas ir tapytojas. Po kritikų žodžių – trys ciklai.

„Pradžia“ (metaliniais įrankiais apkarstyta nuogo žmogaus nugara; kito krūtinė aplipdyta medaliais, šis darbas pavadintas „Spiečiumi“; kiek šventvagiškai atrodantis Nukryžiuotasis šalia paukščių iškamšų; dar šventvagiškesnis „Puolęs angelas“, primenantis Oscarą Wilde’ą; nacių kankinimus menantis įspūdingas „Žmogus-sūpuoklės“; kitame kaimo gale „Dėdė Juozas girdo Mūzą“ – karvę mediniais sparnais).

„Zodiako ženklai“ (sumažinta Lietuva „Vandenyje“; dvi „Žuvys“ – beveik undinėmis virtusios moterų figūros; vietoj „Liūto“ – moteris su virvine uodega; iš vyro, moters ir lanko „nulipdytas“ „Šaulys“), „Mikališkių stebuklai“ (mergaitei balioną atstoja ore kybantis akmuo; dangaus piemuo gano skrajūnes žuvis; apokaliptiniai „Jo/jos pasirodymas Mikališkėse“; estetiškas „Pjaustantis ežerą“ – žmogus, riekiantis vandenį dalgio ašmenimis; erotiškas „Ryjanti virvę“; „Nenumaldomas noras skristi“ – žmogus su sparnais, padarytais iš medinių stairway to heaven, – čia tiktų „Led Zeppelin“; viršeliu tapusi „Medėjanti“, primenanti kai kuriuos TV laidos „Dvi minutės šlovės“ dalyvius, kurie nebijo lipti ant vinimis papuoštos lentos; moteris-peilis „Aštri moteris“; „Debesų gaudytojas“...).

„Cirkas“ (paslaptingi stebėtojai; pilis iš kaukolės; „Žmogus-lėktuvas“ – dar vienas Ikaras; „Matininkas“, einantis per vandenį; „Pirmasis Lietuvos kosmonautas“, kuris angliškai išverstas astronaut, – štai kodėl Lietuvai nesiseka tapti kosminės programos dalyve, pas mus tebėra rusiški kosmonautai, neatitinkantys ES standartų; dar keli psichodeliniai vaizdai).

Kur yra Mikališkės? Tarp trijų panašių pavadinimų (Mikališkė, Mikailiškės, Mikailiškis) spravočnike randame, kad šis kaimelis – Vilniaus rajone, netoli Sudervės, Rastinėnų.

Drįsčiau A. Griškevičiaus pasaulio matymo žanrą pavadinti tall tales (arba rusiškai – небылицы). Lietuviškai tebūnie „nebūtovės“ arba „stebuklai“.

Komentarai