"Faktiškos laisvės tautai nėra": Levo Karsavino fenomenas. Monografija

Povilo Lasinsko monografija apie žymų XX a. pirmosios pusės Europos kultūros istorijos tyrinėtoją Levą Karsaviną (1882–1952), kaip teigiama anotacijoje, skiriama „plačiajam skaitytojų ratui“. Ši frazė absurdiškai juokinga (nors ir teisinga): knygos tiražas – 100 egzempliorių. Liūdna, kad tokiems žmonėms kaip L. Karsavinas skiriama per mažai dėmesio, tačiau yra kaip yra.

Dr. P. Lasinskas (g. 1970), gimęs Barnaulo mieste, Rusijoje, studijavo Altajaus universitete Istorijos fakultete, vėliau –­ Vytauto Didžiojo universitete, kuriame 2000 m. apgynė daktaro disertaciją ir tapo šio universiteto Istorijos katedros lektoriumi. Rusijos istorija, archyvistika besidomintis mokslininkas knygoje pažymi, kad didieji istoriosofai – Oswaldas Spengleris, Arnoldas Toynbee’s, Feliksas Konecznas, Pitirimas Sorokinas, Fernandas Braudelis, L. Karsavinas – brendo prieš maždaug šimtmetį, o štai XX ir XXI a. sandūroje neatsirado fundamentalių kultūrologinių koncepcijų. Pasauliniai karai pakeitė požiūrį į daug ką: „universalios asmenybės ugdymas, nors valstybinės propagandos vis dar deklaruojamas kaip siektina užduotis, tikrovėje tarsi tampa „nepelningas“, nueina į antrąjį planą, ir universali asmenybė netrukus užleidžia vietą siaurų pažiūrų specialistui“ (p. 9).

Algirdas Julius Greimas, buvęs L. Karsavino studentas, jo filosofiją vadino aktualia. L. Karsavinas apie naujųjų laikų žmogų kalbėjo kaip apie antžmogio priešybę, siūlė „simfoninę asmenybę“ – patį save praaugusį žmogų. L. Karsavinui galutinis istorijos tikslas – eschatologinis, jis tikėjo pasaulio pabaiga, pakartotiniu Kristaus gyvenimu Žemėje.

L. Karsavinas įdomus ir tuo, kad bene pirmasis ėmėsi tyrinėti Lietuvoje mažai žinomą gnosticizmą, ankstyvąją krikščionybę. 1931 m. išleidęs „Europos kultūros istorijos“ pirmąjį tomą (jis perleistas 1991 m.), kuriame gana plačiai aprašė gnosticizmo susiformavimą ir raidą, L. Karsavinas apžvelgė pagrindines gnostikų filosofines sistemas, jų mitologiją, svarstė gnosticizmo vietą krikščionybės raidoje. Apie gnosticizmą L. Karsavinas rašė ir veikale „Istorijos metafizika“. Mokslininkas išleido monografiją apie inkvizicijos ant laužo „už panteistinį mąstymą“ sudegintą italų filosofą Giordano Bruno (1548–1600).

Knygos prieduose rasime Vinco Krėvės-Mickevičiaus laiškų L. Karsavinui, tarpukario publikacijų, 1949 m. lapkričio 18 d. datuojamą KGB tardytojo Tumancevo apklausos protokolą (filosofas tardytas nuo 21 valandos iki 3 valandos nakties Vilniuje): „(...) Sovietinė konstitucija egzistuoja tik popieriuje, faktiškos laisvės tautai nėra“, – nepasidavė Tumancevo provokacijoms L. Karsavinas.