Raktai į...: Haris Poteris ir mirties relikvijos

Krizė. Populiaru dabar taip pradėti bene kiekvieną rašinį. „Krizė – mumyse“, – sako išmintingieji. „Turime raktą nuo jos“, – sako šiek tiek gudraujantys. Vis dėlto ir vieni, ir kiti savaip teisūs. Ypač tada, kai kalbame apie mitologiją plačiąja prasme. Ji – mūsų egzistencijos pagrindas, praeitis, kuri tiesia tiltą į ateitį. Banalu? Kažin. Ypač turint galvoje, kad visai neseniai gimė nauji mitai, kada nors būsiantys įkvėpimo šaltiniu rašytojams. „Alma littera“ siūlo mums raktus į…

Šįkart tai paskutinė (septintoji) pasakojimo apie Harį Poterį dalis. Tačiau, ko gero, ne paskutinė, jei tikime rinkos dėsnių visagalybe. Bet tebūnie taip, kaip kol kas teigiama – c’est tout. Koks yra knygos „Haris Poteris...“ fenomenas? Viena vertus, itin sėkmingas komercinis produktas, apie kurį per labai trumpą laiką sužinojo visas pasaulis. Kai kurie pašėlo, ėmė deginti „Hario Poterio...“ epopėjos knygas, kiti jas tiesiog garbina, o man norėtųsi pažvelgti į jas kaip į naująją mitologiją. Tiksliau, seno grįžimą kitu pavidalu.

Kai pamačiau pirmąjį „Hario Poterio...“ filmą 2001-aisiais (jie, palyginti su knygos dalimis, vėluoja), įspūdis buvo nepaprastas. Tartum kažkas grąžino vaikystės magiją, paslaptingumą, tėvams nežinomas kerteles namuose, kur gyvena baubas, o gal bezdukas. Genialu. Paprasta. Tikra. Tokios mintys sukosi galvoje.

Vėliau saga išsipūtė: milijonai dolerių, tūkstančiai puslapių ir turbūt nė vieno žmogaus pasaulyje, kuris nežinotų Hario Poterio – paprasto nepaprasto akiniuoto berniuko, nedrąsaus, tačiau kartu pažymėto išrinktojo ženklu. Galingiausiojo iš galingiausiųjų. Mago. Ar tai tėra pasaka? Paskutinėje knygoje paaiškėja beveik visos „Hario Poterio...“ sagos paslaptys. Įvyksta galutinė kova su pagrindiniu priešu Voldemortu (be abejo, gėris laimi). Galiausiai nusikeliama į ateitį po devyniolikos metų, kai Haris Poteris jau augina naują magų kartą.

Ką visa tai galėtų reikšti? Manau: pirma, „Hario Poterio...“ epopėjos dar neįvertino mitologijos tyrinėtojai; antra, gyvenimas yra magiškas, tačiau dažnai to magiškumo neįžvelgiame paprastuose dalykuose, arba, anot animacinio filmuko herojaus: „Aš ne burtininkas, aš dar tik mokausi.“