Gamta = pusiausvyra: UŽRAŠŲ KNYGELĖS I. 1935–1942

Puiku, kad leidykla „Baltos lankos“ leidžia XX a. mąstytojo Alberto Camus (1913–1960) kūrybą. Šįkart skaitome jauno egzistencialisto mintis (jos užrašytos, kai jam buvo tarp 21 ir 28-erių). Nors knyga sąlyginai nedidelė (200 p.), greičiausiai toks formatas jai labiausiai tinka. Minimalistinės užrašų knygelės skaitosi lengviau nei, tarkim, Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščių“ tomai.

Žavi jaunatviškas maksimalizmas, kuriame esama daug disciplinuotumo: „Sugrįžti prie: Filosofijos ir Kultūros. Todėl viską mesti į šalį. (...) Kasdien rašyti į sąsiuvinį. Po dvejų metų parašyti kūrinį“ (1938 m. balandis, p. 84).

A. Camus užsispyrimas primena islamišką džihado sąvoką. Tai nesusiję su teroru. Džihadas – tai vidinės pastangos keisti, tobulinti, disciplinuoti save, ieškoti prasmės. Ne veltui Alžyre nemažai laiko praleidęs filosofas kalba apie dviejų didžiųjų civilizacijų – Europos ir Islamo –­­ dialogą, Vakarų civilizacijos nuopuolį. „Žmogaus geidulys turtų akivaizdoje. Apakimas“ (1936 m. birželis, p. 36). „Mes irgi kartais gailimės savęs. Tatai mums padeda gyventi. Jums [europiečiams] tas jausmas nepažįstamas, jis jums atrodo nevyriškas. O vis dėlto jį patiria vyriškiausieji iš mūsiškių. Nes mes vadiname vyriškais tuos, kurie turi šviesų protą (...)“ (1939 m. balandis, p. 121).

Violeta Tauragienė ne tik profesionaliai išvertė A. Camus mintis, bet ir parašė 142 išnašas, kurios paaiškina sudėtingą filosofo minčių pasaulį, atskleidžia kai kurias sunkiau suprantamas jo detales. Tiesa, vienoje vietoje įvelta anekdotiška klaida: Plotinas, pasirodo, gyvenęs 1205–1277 metais (p. 98; iš tikrųjų neoplatonizmo pradininkas gyveno 205–270 m.).

A. Camus šioje knygoje dar ne kartą pasirodys kaip dialogo šalininkas: „Indų išminčiaus ir vakarietiško didvyrio sutaikymas. (...) Gamta = pusiausvyra“ (1935 m. gegužė, p. 25).