"Verkia ir šiandien jinai, ir marmuras ašarom srūvi"...: Skaitome romėnus

Kadangi priklausau tiems, kurie kažkada manė, kad antikinė literatūra – nuobodi, ši knyga yra tikra „mitų griovėja“. Ne, antikinė literatūra (šiuo atveju – romėnų) nėra nuobodi. Mes turime daug ko pasimokyti iš romėnų. Todėl mokslininkė Dalia Dilytė pratarmėje „Kas geriau už internetą“ ir sako: „Kokį žmogų turėtume laikyti išsilavinusiu? Atsakymas, regis, neturėtų būti paprastas: ne siauros specializacijos žmogų, o tokį, kurio savastimi yra tapę pirmiausia savo tautos, o paskui visos Europos kultūros istorijos dalykai. Tai tikrai nėra per daug. (...) Svarbu tai, kas pastovu ir amžina, į vienadienius dalykus neverta kreipti dėmesio“ (p. 7–8). Suprantu, kad daugelis nesutiks su nuostata, jog į vienadienius dalykus neverta kreipti dėmesio, vis dėlto D. Dilytė teisi. „Naujųjų laikų pasaulio literatūra iš antikinės literatūros perėmė kalbėjimo būdo variantus, žanrų dėsnius“ (p. 8).

Patraukliai parašytoje, informatyvioje, dailioje knygoje aptariami įdomūs (kartais tampantys atradimais) dalykai: „Tautinis romėnų epas „Eneida“, „Romėnų komedijos juokų maišelis“, „Horacijaus eilės“, „Romėnų elegijos pasaulis“, „Šmaikštusis Marcialis“, „Fedro pasakėčios“, „Amžino virsmo vaizdas Ovidijaus „Metamorfozėse“, „Cicerono iškalbos didybė“, „Priešgyna Katulas“, „Ilgas tradicinių prozos elementų gyvenimas“.

Galbūt pažengusiems filologams ši knyga atrodys juokinga savaime – atseit ir taip viską žinome. Tačiau ne tokiems ambicingiems žmonėms siūlyčiau atidžiau pastudijuoti antiką. D. Dilytės „Skaitome romėnus“ jau tapo mano stalo knyga. Būtų malonu sulaukti ir tokių knygų kaip „Skaitome graikus“, „Skaitome egiptiečius“, „Skaitome koptus“, „Skaitome etiopus“, „Skaitome prancūzus“, „Skaitome tamilus“ ir panašių. Tobula idėja.

Spėkite, iš kokio teksto žodžiai atsidūrė pavadinime. Pasakysiu tik tiek, jog iš 234 puslapio.