Ši knyga – nešališkas, neverbuojantis į kokią nors sektą dvasinio ugdymo vadovėlis, iliustruotas, glaustas, parašytas suprantama, „nemoksline“ kalba. Knygoje pateikiami indėnų moralės principai, tradicijos, mokoma, kaip išlaisvinti gyvybines galias, rasti fizinę ir dvasinę darną.
Vienas knygos autorių Philas Lane‘as – „Keturių pasaulių tarptautinio asmenybės ir visuomenės raidos“ instituto įkūrėjas. Jis yra parašęs ne vieną knygą apie indėnų kultūrą, o 1992 metais apdovanotas „Windstar“ premija už nuopelnus saugant gyvybę planetoje. Apdovanojimą iš Žmogaus laisvės ir teisių fondo Šveicarijoje P.Lane‘as gavo ir 2000-aisiais.
Knygos esmė – ne „paversti“ mus indėnais, kaip kažką panašaus bando daryti įvairūs sektantai (pvz., muistai nori visus „paversti“ korėjiečiais, kurie vadinami „tikrąja tauta“). Mums, ne indėnams, tai – nebloga priemonė susipažinti su „indėnų katekizmu“, o indėnų gentims – bandymas jas suvienyti. Juk kadaise, prieš šimtus, tūkstančius metų, kol baltieji neįžengė į Šiaurės ir Pietų Amerikas, jose egzistavo galingos valstybės su išsivysčiusiomis civilizacijomis, savo kultūromis, religijomis, menu, mokslu.
Indėnų išmintis paprasta ir tuo pačiu sudėtinga. Pirmiausia mes turime išmokti mylėti ir saugoti gamtą, būti su ja vienovėje, siekti fizinės ir dvasinės darnos.
Knygoje surašytam „Šventojo medžio“ („The Sacred Tree“) mokymo indėnų etikos kodekse – 12 punktų, kurie prašo žmonių siekti to, kas kiekvienam gali teikti gėrį, gerbti žmones ir Žemę, būti teisingiems, nevertinti žmonių pagal odos spalvą ar tautybę, tarnauti kitiems, būti naudingiems šeimai, bendruomenei, tautai, pasauliui, nepaskęsti savo reikaluose, o svarbiausia – įsiklausyti ir eiti, kur veda širdis...