Politinės skruzdėlyno alegorijos: Skruzdėlytė Birutė. I knyga

Vytauto V. Landsbergio - populiaraus Lietuvoje bardo, vaikų rašytojo ir režisieriaus - dar viena smagi pasaka. Iš karto norėčiau pažymėti, kad dėmesio verti ne tik kieti viršeliai ir geras knygos popierius, bet ir jos dailininko Rolando Bilinsko iliustracijos.

Tai pirmoji knyga iš „Skruzdėlytės Birutės pasakų“. Joje, kaip ir visose V.V.Landsbergio knygose vaikams, rasime daug spalvingų ir smagiai nuteikiančių personažų: burtininkę gegutę Laimutę, narsią gelbėtoją rupūžę Aleksandrą, neklaužadą vienailtį šerną Zebediejų, skruzdėles Birutę, Onutę ir Magdutę, ramias bites. Visi šie personažai gyvena „šimtametėje Šimonių girioje, kur ošė senos išmintingos eglės“.

Suaugusieji šioje šmaikščioje knygoje, kaip ir visose gerose pasakose, suras alegorijų (ypač biblinių): tarkime, 40-41 p. pavaizduotas skruzdėlynas akivaizdžiai primena Babelio bokštą, o jį sugriauti nori ne kas kitas kaip šernas Zebediejus (hebrajų kalba„turintis Dievo dovaną, talentą“).

Antroji „Skruzdėlytės Birutės pasakų“ dalis vadinsis „Birutė ir šernas Zebediejus“, trečioji – „Birutė kurmio Dimos nelaisvėje“. Matyt, ir šiose dalyse neišvengsime alegorijų...