Nusidėjimai: Nusidėjome apsileidimais. Laiškai dabarties broliams

Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio esė ir (šiek tiek) eilėraščių knyga – viena iš daugelio (iš tiesų sunku suskaičiuoti, kelinta, bet argi tai taip svarbu?). Tačiau ji – ypatinga. Paskaičius politiko pamąstymus, jaučiasi minties branda, didžiulis patirties ir žinių bagažas, o svarbiausia – noras šiais dalykais pasidalinti. Juk iki šiol yra tų, kurie nemato jokios grėsmės iš Rusijos pusės, perskaitę V.Landsbergio knygą suvoks, jog tai nėra paranoja ar dar viena konspiracijos teorija.

„Atrasti tėvynę savyje ir save tėvynėje. Žiūrėk, kas randa save, darosi žmogumi. Tapdamas žmogumi, randi žmones. [...] Būsi sau žmogumi savo gimtojoje žemėje. Vieta, kurion prasminga ir kūną žemei grąžinti. Visa kita – apsileidimas“, - rašo V.Landsbergis (p. 8). Ir priduria: nusidėjimas apsileidimais – tai nusidėjimas pykčiu ir pavydu savo artimui. Deja, profesorius teisus – niekam ne paslaptis, jog pavydas ir pyktis tapo nacionaliniais lietuvių bruožais...

Taip pat sukrečia ir V.Landsbergio pamąstymai, parašyti ligoninėje. „Gamtožudžiai yra bepročiai. Šimtų nekaltų žmonių žudikai savižudžiai yra ypač pavojingi bepročiai" (p. 101). „Šiaipjau verta kartais pabūti tyloje ir klausytis ne televizoriaus, o savo vidaus balso“ (p. 102-103).