Sapnininkas: Pamiršta kalba. Įvadas į sapnų, pasakų ir mitų supratimą

Ši knyga – tikras atradimas ne tik psichologams, bet ir mitologijos, pasakų tyrinėtojams ar tiems, kurie mano, jog sapnininkai jau išėjo iš mados, tiksliau, nėra pakankamai tikslūs. Nors Erichas Frommas (1900-1980) – vienas neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų (jis jungia S.Freudo, C.G.Jungo psichoanalizę, marksizmą, egzistencializmą, abstraktųjį humanizmą), šiam psichologui bei filosofui svarbiausia, skirtingai nei jo mokytojui, ne „antras galas“. E.Frommui svarbiausia – žmogus, jo sąsajos su kultūra, kurios įmanomos tik per simboliką, t.y. slaptąją, pamirštąją kalbą, atsiskleidžiančią įvairiais pavidalais. Prisiminkime kultinį lietuvišką animacinį filmą „Baubas“, kurį 1988 m. sukūrė Ilja Bereznickas. E.Frommas jo, deja, nesuspėjo pamatyti, tačiau būtent apie tokius baubus, apie kokį buvo sukurtas šis nepakartojamas filmukas, kalba ir mokslininkas. 

Mitai ir pasakos, kaip ir sapnai, kur kas sudėtingesni nei mums atrodo, sako E.Frommas (tik sapnininkuose viskas paprasta – „susapnavai varną, lauk nelaimės“). Nagrinėdamas įvairių tautų patirtį, psichologas, kalbėdamas apie sapnus, apibendrina, kad „mes neturime daug pagrindo teigti, kad mūsų dabartinės žinios pranašesnės už garsių praeities kultūrų žinias“ (p. 133). Psichologas primena, kad dar Talmude buvo sakoma, jog nesuprastas sapnas – tai tarsi neatplėštas laiškas.

Tą pati galima pasakyti ir apie mitus bei pasakas. Šioje, atrodytų, tėra grožinės literatūros kūriniai. Tačiau, atlikus kruopščią analizę, paaiškėja, kad mituose ir pasakose užkoduota labai daug svarbių dalykų. Ypač įdomus šabo ritualo traktavimas: E.Frommas, pavyzdžiui, išaiškina, jog Biblijoje ir Talmude per šabą dirbti draudžiama, nes darbas – ne vien fizinės pastangos, o bet koks žmogaus įsikišimas į fizinį pasaulį. Kitaip tariant, šabas – žmogaus ir gamtos santarvės diena.

E.Frommo pamąstymai jumyse turėtų sukelti daug klaustukų, kurie, manau, padės atskleisti, ką sapnuojate jūs ir ką sapnavo ar sapnuoja kiti žmonės.