Turime savo “berniukus” (banditus), kurie dabar vilki jau ne treningais, o neprastais kostiumais, žinome apie rusų banditus, italų mafiją, o štai knygos apie jakudzas (arba gokudo) Lietuvoje - dar retas reiškinys. Jakudzos arba jakai – vienos didžiausių pasaulyje nusikalstamų organizacijų nariai. Oficialiais duomenimis, Japonijoje jų yra apie 90 000.
Moteriai, vos prieš metus parašiusiai šį romaną, - vos 40. Romanas perleistas jau 11 kartų. Kodėl? Manau, šokiruojantys memuarai bei pati autorė daug kam atrodo įdomus dalykas. Įdomiausia tai, kad jakudzos, nors yra nusikalstamų organizacijų (pagrindiniai klanai – keturi) nariai, ne itin slapstosi. Tačiau tokios atviros knygos dar nėra buvę.
Shoko Tendo su ilgais rudais plaukais ir standžiai aptemtais madingais džinsais atrodo kaip bet kuri kita stilinga Japonijos moteris - kol ji nenusimeta marškinėlių, po kuriais slepiasi tatuiruotė, dengianti jos nugarą ir didžąją dalį kūno. Drakonai, feniksai, moteris apnuoginta krūtine ir peiliu dantyse - tai Tendo vaikystės ir jaunystės, praleistos tarp jakudzų, simboliai.
Kaip teigia knygos leidėjai, perskaičius šią autobiografiją, “serialas Sopranai: mafijos kronika, palyginti su Shoko Tendo gyvenimu, atrodys lyg muilo opera”. Ne visai. Tiesiog tai – kitoks gyvenimas, o pažinti kitą visada įdomu. Net jei tai pateikta (o pateikta) kaip muilo opera. Be abejo, į šią knygą nereikėtų žiūrėti kaip į šimtaprocentinę autobiografiją, tačiau ji kur kas arčiau realybės nei daugybė japoniškų filmų apie jakudzas, kur šie neretai vaizduojami komiškai.