Pradžia / Knygos
 

Budizmo kritikas: Tyla

Shusaku Endo, Tyla, Kaunas, Obuolys, vertimas - Rima Neverauskytė-Brundzienė, 2008

Mindaugas Peleckis
2010 m. Sausio 26 d., 18:11
Skaityta: 720 k.
Budizmo kritikas: Tyla

Japonijoje vos 1 proc. gyventojų – krikščionys. Ir mes įpratę japonus įsivaizduoti kuo jau kuo, bet ne jais. Tačiau vienas žymiausių XX a. japonų rašytojas iš tiesų buvo… katalikas.

Shūsaku Endō (1923-1996) vaikystę praleido Japonijos okupuotoje Mandžiūrijoje, vėliau su mama grįžo į jos gimtąjį miestą Kobę. Rašytojo motina atsivertė į katalikybę ir jį nuo mažens mokė krikščionybės pagrindų. Dvylikametis Shūsaku buvo pakrikštytas ir tapo Pauliumi. 1950-1953 m. Lyono universitete jis studijavo prancūzų literatūrą.

Rašytojo knygose – vaikystės patirtis: buvimas kitataučiu, kova su tuberkulioze, moralinis gyvenimo fabrikas. Daugelis Sh.Endo veikėjų kovoja su sudėtingomis dilemomis. Rašytojas dažnai lygintas su Grahamu Greenu (beje, pastarasis labai mėgo Sh.Endo kūrybą).

1966 už romaną “Tyla” (“Činmoku”) rašytojas gavo prestižinį Tanizaki apdovanojimą (jis buvo antrasis žmogus, gavęs šį apdovanojimą – šlovę ir milijoną jenų). Pirmą kartą lietuviškai išleidžiamas romamnas “Tyla”, praskleidžiantis uždangą į unikalų Japonijos istorijos tarpsnį, laikomas literatūros šedevru.

XVII a. Japonija. Negausios krikščionių bendruomenės persekiojimas pasiekė apogėjų. Į šią prieštaravimų draskomą šalį slapta atvyksta du portugalai kunigai. Jų užduotis - vėl suburti draugėn pasklidusius tikinčiuosius, o svarbiausia - sužinoti tiesą apie vieną dingusį misionierių, kuris, pasak gandų, išsižadėjo tikėjimo. Pagrindiniam šio romano veikėjui Sebastianui Rodrigesui teks atsakyti į kertinį klausimą: kaip gyventi, kai Dievas tyli?

“Tylą” įkvėpė kinas – tiksliau, Federico Fellinio filmas “Kelias”. Pačia knyga susižavėjęs Martinas Scorsese paskelbė, jog sukurs pagal ją juostą; ji turėtų pasirodyti 2010-aisiais. Pagal “Tylą” škotų kompozitorius James MacMillanas 2002 m. sukūrė simfoniją.

Tiesa, ši knyga nelabai patiks budistams. Ypač frazė, kurioje teigiama, kad “Japonijoje išganymas pasiekiamas per Budos, nuo kurio žmonės priklauso dėl savo beviltiško silpnumo, gailestingumą” (p. 235). Panašu, kad rašytojas arba nebuvo susipažinęs su budizmo pagrindais, arba sąmoningai juos ignoravo…

Komentarai