Pradžia / Knygos
 

Miesto legenda: Skambutis I, II, III

Koji Suzuki, Skambutis I, II, III, Kaunas, Obuolys, vertimas - Vytautė Olekaitė, 2005

Mindaugas Peleckis
2010 m. Sausio 26 d., 17:40
Skaityta: 1128 k.
Miesto legenda: Skambutis I, II, III

Ši trilogija puikiai tinka visiems, kam įdomi ir japonų mąstysena, ir naujoji mitologija (vadinamosios miesto legendos), ir siaubo romanai (Koji Suzuki, g. 1957 m., vadinamas japoniškuoju Stephenu Kingu). Be to, nemažai žmonių apie “Skambutį” prieš pasirodant knygoms žinojo iš japoniškosios ir amerikietiškosios filmo versijų (dabar jau yra kelios jų dalys). Kinematografijoje “Skambutis” pasirodė 1998-2000 m. Japonijoje (“Ringu”, “Rasen”, “Ringu 2”, “Ring 0: Birthday”) bei 2002-2005 m. Vakaruose (“The Ring”, “The Ring Two”; trečioji dalis – “Kilpa” – Vakaruose dar neekranizuota).

Japonų rašytojo sukurtas “Skambučio” romanų ciklas sudarytas iš keturių dalių (ketvirtoji lietuvių skaitytojų dar nepasiekė): “Skambutis” (1991), “Spiralė” (1995), “Kilpa” (1998) ir “Gimtadienis” (1999).

Nors K. Suzuki žinomas kaip geras tėvas (ir knygų apie tėvystę autorius), motociklininkas ir šiaip padorus pilietis, knygose jis virsta baisių istorijų pasakotoju. “Skambutis” – klasikinė ”miesto legenda” (urban legend), kurioje pasakojama apie prakeiktą vaizdajuostę (kas ją pažiūri, po 7 dienų miršta), susijusią su paslaptingais eksperimentais, kraupia merginos Sadako istorija ir… žiniasklaida.

Metafiziniu trileriu vadinamame “Skambutyje” viskas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Keturiems paaugliams atsitiktinai į rankas patenka keisto ir iš pirmo žvilgsnio nerišlaus turinio vaizdajuostė. Praėjus septynioms dienoms po vaizdajuostės peržiūros visas ketvertukas paslaptingai miršta… Jaunas žurnalistas ir jo draugas universiteto dėstytojas ima tirti šį keistą įvykį. Blogiausia, kad jie taip pat žiūrėjo vaizdajuostę. Ar mirtis ištiks juos lygiai po savaitės? Laikas staiga tampa aukso vertės.

Įdomiausia, kad K. Suzukis tvirtina nemėgstantis siaubo romanų ar filmų ir bemaž nežiūrintis televizoriaus, o „Skambutį“ parašęs remdamasis… asmenine patirtimi. Dar viena mįslė?

K. Suzukio “Skambutyje” nėra kraujo, nes, pasak rašytojo, labiausiai mus gąsdina ne kraujas, o mūsų vaizduotė. Šiuolaikinė siaubo epopėja padės dar labiau ją išlavinti.

P.S.Perskaičius šiuos romanus (bent jau pirmąją dalį), užtikrintai nebežiūrėsite vaizdajuosčių ir kurį laiką krūpčiosite nuo telefono skambučių. Kol nesužinosite Skambučio paslapties…
 

Komentarai