Sun Tzu (Sūn Zǐ, 544-496 m. pr. Kr.) veikalas „Karo menas” (Bīng Fǎ) - pirmoji ir garsiausia knyga apie strategiją, turėjusi ir tebeturinti milžiniškos įtakos žmonijos istorijai.
Pirmą kartą šį kūrinį 1782 m. išvertė prancūzas misionierius jėzuitas Jeanas Josephas Marie Amiot. „Karo menu” vadovavosi Napoleonas, vokiečių generolai Antrojo pasaulinio karo metais, Mao Dzedunas ir netgi amerikiečiai, planuodami operaciją „Audra dykumoje”.
Kaip teigia knygos leidėjai, “šiandien viso pasaulio skaitytojai, tarp jų ir Vakarų verslo atstovai, ieško šioje knygoje įkvėpimo ir patarimų kaip pasiekti tikslą įvairiausio pobūdžio konkurencinėse situacijose”. Iš tiesų – knyga cituojama klasikiniame filme “Volstritas” (1987; deja, panašu, jos išmintis nepadėjo dabartinei pasaulį ištikusiai krizei”), seriale “Sopranai”, ji tapo įvairių sričių lyderių mėgstamu traktatu.
“Karo menas” – 13 dalių traktatas, kalbantis apie įvairias karo strategijos dalis (nuo “Pradinių vertinimų”, “Kariavimo”, “Strateginio puolimo” iki “Devynių pokyčių”, “Devynių vietovių”, “Šnipinėjimo”).
Beje, šiame leidime pirmąsyk lietuviškai pateikiamas pilnas “Karo meno” tekstas su anksčiau nežinoma ištrauka, rasta 1972 m. Ši knyga, kaip ir “I Ching” bei dar dvi knygos, kurias netrukus, aptarsime, priklauso “Auksinio obuolio serijai “Senovės išmintis – XXI amžiaus lyderiui”.
Karo menas – apgaulės menas. Tai matome kasdieniame gyvenime, to išmokstame iš gyvenimo, net ir neskaitę Sun Tzu. Jei žiūrėsime į gyvenimą, kaip grupė “Airija” dainoje “Kasdien į karą”, suprasime, jog išmintingi Sun Tzu patarimai mums gali praversti: “Tik tada, kai kariai pateks į bėdą, jie stengsis pralaimėjimą paversti pergale” (p. 107).
Stiprybė bet kokia kaina… Jei tik mūsų žmonės susitiprėtų ir eidami balsuoti žiūrėtų į rinkimus kaip į kovą…