2009 metams besibaigiant pasirodžiusi Dovido Katzo knyga „Lithuanian Jewish Culture“ - fundamentalus veikalas, kurio svarba Lietuvai ir žydams - didžiulė.
Galima sakyti, kad bene pirmoji Naujuosius metus sutiksianti knyga Lietuvoje atskleidžia paslaptis, kurios daug kam iki šiol buvo nežinomos.
Vienas lietuvių rašytojas kartodavo frazę „kiekvienas lietuvis turi savo žydą, ir kiekvienas žydas turi savo lietuvį“. Pridėsiu nuo savęs. Kiekvienas lietuvis privalo atrasti savyje žydą. Lietuvoje ir kai kur kitur pasaulyje antisemitizmo apraiškų esama, tačiau dažniausiai ši buka neapykanta susijusi nežinojimu, nepažinimu. Žydai ir Lietuva (Lietuva plačiąja - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - prasme) tarpusavyje labai susiję. Iki šiurpiojo Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno daug žydų, su jais lietuviai gerai sutarė.
D. Katzo tyrinėjimai rodo, kad litvakai (Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos žydai) atsirado apie 1096 metus, taigi, prieš daugiau kaip 900 metų. Judėjų tradicijos Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose - itin gyvos, nors ir ne visada pastebimos.
Pats Dovidas Katzas gimė Niujorke 1956 metais, tačiau nuo 1999 metų gyvena ir dėsto Vilniuje (Vilno, Vilna, Vilne, Yerushalaim d'Lita). Jis baigė studijas Columbia universitete, o 1978-1996 metais vadovavo savo įkurtam Yiddish (Jidiš) kalbos studijų centrui Oxfordo universitete. Profesorius Katzas išleido daug jidiš kalbos vadovėlių, prozos kūrinių ir dabar - įspūdingiausią ir pirmąją Lietuvoje bei aplinkinėse šalyse enciklopediją-pasakojimą apie Lietuvos žydus ir jų kultūrą.
Dovidas Katzas - žymaus jidiš kalba rašiusio poeto Menke Katz (1906-1991) sūnus. Pietinės Kalifornijos universiteto (University of Southern California) profesorius Jerold C. Frakes šią knygą pavadino "didžiuliu istorinės svarbos darbu". Iš tiesų - didelės apimties knyga yra 400 puslapių, joje - 325 retos fotografijos, pridėtas išlankstomas žemėlapis „Litva: Jewish Lithuania“ bei dar 25 kartografijos darbai, sudaryti dr. Giedrės Beconytės.
Monumentalioje D. Katzo knygoje kalbama apie visą sudėtingą litvakų istoriją, kultūros raidą. Aptariama tradicinė aškenazių rabinų kultūra, specifinės lietuviškos rabiniškosios ir kabalistinės tradicijos, chasidų-misnagdimų konfliktas. Taip pat veikale kalbama apie XIX-XX amžių judėjimus - jidišizmą, hebraizmą, sionizmą, socializmą, aptariamas žydų menas. Kalbama ir apie litvakus, gyvenusius tarpukario respublikose, emigavusius į Izraelį ir JAV, išlikusius po holokausto žmones. Profesorius Katzas surengė ne vieną ekspediciją po Lietuvą ir aplinkines šalis, kad rastų likusius gyvus holokausto dalyvius.
Apie D. Katzo tyrinėjimus galime paskaityti jo tinklalapiuose http://www.dovidkatz.net/ bei http://www.holocaustinthebaltics.com/.
Vienas svarbus knygos skyrius pašvęstas Vilniaus Gaonui (1720-1797). Jame - iki šiol nepublikuota Gaono biografija, kurią netrukus po jo mirties parašė sūnūs. Knygoje pateikiama ir daugiau įdomių vertimų iš aramėjų, hebrajų (ivrito) ir jidiš kalbų.
Anglų kalba dar niekada nebuvo pasirodęs toks tobulas veikalas, kuris vienu metu aptartų kultūrinį, lingvistinį ir dvasinį litvakų pasaulį.
Kaip žinome, daugybė garsių pasaulio žydų - litvakai. Tarp jų - ir Izraelio prezidentai, ir žymūs menininkai, mokslininkai, nenutraukę ryšių su Lietuva. Štai dar vakar turėjau garbės gauti rašytojų Georgijaus Kanovičiaus ir Icchoko Mero pasveikinimus.
15 knygos skyrių dar papildomi priedu apie karaimus, nurodoma literatūra tolesniam skaitymui. Manau, kad kiekvienas lietuvis ir kiekvienas žydas turi perskaityti šią nuostabią knygą, kad amžiams išnyktų iš tamsumo kilusi antisemitizmo sėkla.