Jaučiuosi keistai, kodėl dvi pirmosios šios keturių romanų serijos (ketvirtasis – netrukus pasirodysianti „Brėkštanti aušra“) knygos iš pradžių lietuviškai vadintos apysakomis. Keista, kodėl originalus pavadinimas „Twilight“ išverstas kaip „Saulėlydis“; labiau vykęs būtų „Sutemų“ pavadinimas, – juk tai metas, kai saulė nenusileidusi, bet šviesa traukiasi, taigi virsmo metas, kurio idėja dėstoma amerikiečių rašytojos kvadrologijoje.
Knygos išleistos estetiškai, vertimas – geras. Šie romanai pasaulyje populiarūs, komercijos požiūriu tai – tarsi „Haris Poteris“ vyresniųjų klasių mokiniams ir studentams.
„Twilight“ mitologijos kūrėja Stephenie Meyer (tikr. Morgan, g. 1973), kilusi iš Konektikuto, užaugusi Arizonoje, 1994 m. ištekėjo, turi tris vaikus, priklauso mormonų religiniam judėjimui (Pastarųjų dienų Jėzaus Kristaus bažnyčia). Rašytoja teigia kūrinio idėją susapnavusi vieną 2003 m. birželio naktį. Per tris mėnesius sapnas apie merginą, įsimylėjusią vampyrą, tapo knyga. Po penkiolikos bandymų surasti leidėją 2005 m. pagaliau pasirodė pirmoji dalis, lietuviškai „Saulėlydis“. Netrukus ji tapo populiari ir sukėlė „vampyrų beprotybę“ (vampire craze) – atgimė susidomėjimas vampyrais, pasipylė serialai ir filmai („True Blood“, „Cirque du Freak: The Vampire’s Assistant“, „The Vampire Diaries“, „Daybreakers“ ir kt.).
S. Meyer dar parašė ir išleido „Jaunatį“ (2006), „Užtemimą“ ir „Brėkštančią aušrą“ (2008). Sprendžiant pagal populiarumą, vargu ar ši serija greitai baigsis.
Netrukus kino teatruose pasirodys pagal antrąją „Twilight“ serijos knygą sukurtas filmas „New Moon“ (pirmasis pasirodė 2008 m.). S. Meyer knygos – kiek postmodernistinė vampyrų estetika, iš dalies primenanti Jane Austen, W. Shakespeare’o, Emily Brontë knygas. Vampyrai S. Meyer pasaulyje kitokie nei prieš kelis dešimtmečius sukurtieji: jie „greiti ir įsiutę“, kai kurie – „vegetarai“ (geria tik gyvūnų, bet ne žmonių kraują), turi prašmatnius namus, automobilius, nemiega, nevalgo, negeria, yra nemirtingi, seksualūs ir fiziškai stiprūs, turi antgamtinių galių (pvz., aiškiaregystės, telepatijos). Atrodytų – antžmogiai, turintys „tik“ vieną silpnybę – potraukį žmogaus kraujui, kurį malšinti sunku.
Meilė prieš žudantį potraukį. Girdėta istorija, tik su mažesne mistikos doze, primenanti merginos vargus su narkomanu ar alkoholiku. Mormonai nevartoja net kavos, tad S. Meyer neturėjo būti sunku sukurti pasaulį, kuriame net vampyrai stengtųsi elgtis pavyzdingai. S. Meyer vampyras Edvardas Kalenas gimė 1901 m. Čikagoje, jį, 1918-aisiais merdėjantį nuo ispaniškojo gripo, vampyru pavertė kitas knygos herojus – 300 metų gyvenantis gailestingas (!) vampyras Karlailas.
Pirmoji serijos knyga ir pagal ją sukurtas filmas turi linksmų neatitikimų. Pvz., pirmoji knyga baigiasi scena, kaip pagrindinę heroję Belą ketina pulti šeši alkani vampyrai; tuo tarpu filme parodoma viena (tikriausiai irgi alkana) vampyrė.
Stebiuosi kai kuriais skaitytojais, kuriems rūpi kažkokie "pasižodžiavimai", o autoriaus reikalaujama teksto papildymų ir "pasiaiškinimo" kaip tarybiniais laikais. Neketinu nieko aiškinti(s) ir pildyti. Prašome skaityti, jei norisi, jei ne - neskaitykite.