Pradžia / Knygos
 

Sukūrimo muzika: SILMARILJONAS

J. R. R. Tolkien, SILMARILJONAS, Vilnius, Alma littera, 2009

Mindaugas Peleckis
2010 m. Sausio 23 d., 19:43
Skaityta: 674 k.
Sukūrimo muzika: SILMARILJONAS

J. R. R. Tolkieno gerbėjų „biblija“ – ne „Žiedų valdovas“ ar „Hobitas“ arba „Hurino vaikai“, o „Silmariljonas“, pasirodęs po ketverių metų nuo rašytojo mirties. 1977 m. knygą redagavo ir spaudai parengė rašytojo sūnus Christopheris Tolkienas (g. 1924) kartu su kanadiečių fantasy rašytoju Guy Gavrieliu Kay (g. 1954).

„Silmariljonas“ – mitopoetinių kūrinių rinktinė, „pasakojimas apie Senąsias dienas, arba Pasaulio istorijos Pirmąjį amžių. „Žiedų valdove“ aprašomi didingi Trečiojo amžiaus pabaigos įvykiai, o „Silmariljono“ sakmių ištakos glūdi kur kas gilesnėje praeityje, kai Viduržemyje gyveno Morgotas, pirmasis Tamsus Valdovas, ir aukštieji elfai stojo su juo į karą, siekdami atgauti Silmarilus“ (p. 5).

Knyga turi ir Paaiškinimus, kur rasime žodynėlius ir žemėlapius, padėsiančius geriau suprasti J. R. R. Tolkieno fantazijų ir kosminės melancholijos pasaulį.

„Silmariljonas“ – pasaulio sukūrimo epas, primenantis suomių „Kalevalą“, graikų mitus (ypač Atlantidos mitą), senovės skandinavų pasakojimus apie dievų kovas, yra čia zoroastristinio ir biblinio naratyvo (kova tarp Melkoro ir Eru Iluvataro primena šėtono ir Dievo dualizmą). „Silmariljone“ pasakojama apie elfų sukūrimą ir puolimą taip, kaip „Pradžios knygoje“ – apie žmogaus nuopuolį. Įtakos galime rasti ir keltų legendose, taip pat „Silmariljonas“, kaip ir visa J. R. R. Tolkieno kūryba, įkvėpė daugybę muzikantų.

J. R. R. Tolkieno aprašytas pasaulis turi paralelių su dabartimi. „Žiedų valdovo“ pabaigoje sunaikinus Saurono žiedą, prasidėjo Ketvirtasis amžius, paskutinis, apie kurį rašė fantasy meistras. Į žmonių pasaulį įsiliejo nemirtingieji elfai. J. R. R. Tolkienas norėjo pabrėžti, kad, nepaisydami sudėtingos mitologinės schemos, ateitį kuriame patys. Anot jo, Ketvirtajame amžiuje žmonės ėmė dominuoti, prasidėjo elfų nuosmukis. J. R. R. Tolkienas yra sakęs, kad laikas nuo Trečiojo amžiaus iki XX a. – maždaug 6000 metų ir kad 1958 m. turėjo įvykti Penktojo amžiaus pabaiga. 1958-aisiais rašytame laiške jis pareiškė, kad amžių kaita pagreitėjo, tad tuo metu turėjo prasidėti Septintasis amžius. Tolkieno draugijos žurnale „Mallorn“ 2004 m. buvo išspausdintas straipsnis, kuriame išanalizuota, kad Ketvirtasis amžius prasidėjo 3102 m. pr. Kr., o Penktasis – sulig Kristaus gimimu. Taigi Ketvirtasis amžius sutampa su Egipto ir Europos civilizacijų pradžia.

Kokio pasaulio ilgėjosi J. R. R. Tolkienas? Ar jis bandė sukurti, ar atkurti senovės pasaulį, apimtas melancholijos? Didžioji dalis „Žiedų valdovo“ parašyta Antrojo pasaulinio karo metais. Rašytojas norėjo „Silmariljoną“ ir „Žiedų valdovo“ trilogiją išspausdinti viena knyga, tačiau leidėjai 1954–1955 m. pasielgė kitaip.

Ar J. R. R. Tolkieno minimas pasaulio pabaigos mūšis Dagor Dagorath kalba apie apokalipsę, kurios datą mįslingais skaičiavimais jis paslėpė tarp eilučių? Po mūšio pasaulis (Arda, Žemė) atsinaujins, valdys elfai, bus atkurti silmarilai, nuskambės Antroji Ainurų Muzika, pradėsianti naują pasaulį. Šis bus puikesnis nei Pirmasis. Ir jo sukūrimo tekstas, kurį kas nors parašys, galbūt skambės panašiai į šį: „Iš pat pradžių buvo Eru, Vienintelis, Ardoje vadinamas Iluvataru. Jis pirmiausia sukūrė ainurus, Šventuosius, jie kilo iš jo minčių ir buvo šalia Eru, kai dar nieko daugiau nebuvo. Ir Eru jiems bylojo pasakodamas, kokia turi būti muzika“ (p. 35).

Komentarai