Apie ginklą ir viltį: Islamo vadovas

Kas yra islamas? Ko gero, didžiajai daugumai jis susijęs su Rugsėjo 11-osios teroro aktais, karais Irake ir Afganistane, terorizmu apskritai, dar – su veidą dengiančiomis moterimis („kaip taip galima engti moteris!“ –­ šaukia feministės, negirdėjusios, kad dar 717 m. Basroje gimė tokia musulmonų sufijų šventoji, mistikė Rabi‘a al-Adawiyya al-Qaysiyya arba Rabi‘a al-Basri, kurią galėtume vadinti bene pirmąja feministe ne tik islamo pasaulyje). Dar bijoma čečėnų, pabėgėlių iš „neaiškių trečiojo pasaulio šalių“.

Bloga tradicija tapę stereotipai. Pateikiami per žinias, laikraščius, internetą, televiziją, radiją. Iš tiesų islamas –­ taikos, ramybės, gražaus bendrabūvio religija, kurios mistinė atšaka sufizmas moko visus gerbti ir mylėti vienas kitą, nežudyti „vardan religijos“ (tai daryti siūlo demagogai – teologų skraistėmis ir politikų mundurais apsirėdžiusieji), kurioje moterys yra itin gerbiamos, o socialinė šariatu (musulmoniška teise) paremta santvarka ne blogesnė nei demokratija (jos puikiai papildo viena kitą, kaip antai rinkimuose Afganistane).

Suomių mokslininkas Jaakko Hämeen-Anttila aiškina, kas yra islamas. Iš tiesų tai, kad mus pagaliau pasiekė šio tyrinėtojo knygos vertimas (iš originalo kalbos!), yra didžiulis leidyklos „Versus aureus“ nuopelnas. Lietuviškai turime vos kelias knygas, kuriose supažindinama su islamu ir Koranu, daug ką reikėtų išsiversti, bet pradžia gera. Vienintelis priekaištas vertėjai: iš suomių kalbos verčiant knygą apie religiją, kurios pagrindas –­ arabų kalba, derėjo imtis tokios arabiškų terminų transliteracijos, kuri sukeltų mažiausiai painiavos ir kuri priimtina ne suomiams, o viso pasaulio islamo tyrinėtojams. Deja, to nepavyko padaryti. Knyga skirta suomių skaitytojui, neadaptuota lietuviui.

46 metų arabų, asirų kalbų ir islamo specialistas J. Hämeen-Anttila už šią knygą 2005 m. Suomijoje gavo valstybinį apdovanojimą (išleista daugiau kaip 20 jo autorinių knygų ir maždaug tiek pat vertimų – tarp jų ir Koranas, ir „Gilgamešo epas“, ir Rumi, Sadi, Omaro Chajamo, Hafezo, Attaro vertimai). Nenuostabu, kad JAV propagandos nesugandinta Suomija įvertino „Islamo vadovą“, nors jame esama ir tokių eilučių: „Istorija liudija, kad didžių valstybių okupacinės kariuomenės apskritai nėra labai mylimos, juolab sugriovusios didžiumą šalies miestų ir įstūmusios šalį į chaosą. (...) Irakiečių pasipriešinimas tikrai daug stipresnis, nei leidžia suprasti amerikietiška propaganda“ (p. 169).

Tačiau šioje knygoje politikos nėra daug. Tiek, kiek reikia, kad suvoktume, jog „Vakarų atėjimas į Islamo pasaulį, ne vien siekiant įsikišti ginklu, taps pagrindu, ant kurio bus lengviau kurti viltingesnę ateitį“ (p. 193).

„Islamo vadove“ rasime glaustą, profesionaliai pateiktą informaciją apie islamo istoriją, mokymą, literatūrą bei skyrių „Ypatingi atvejai“, skirtą rugsėjo 27-ąją karines pratybas pradėjusiam Iranui, Irakui ir jų kultūrų konflikto teorijai.