Tikėjimo galia: GYVENIMAS BE STOGO: PUBLICISTIKA IR MEDICINA

Gydytojos pulmonologės, publicistės Filomenos Taunytės charizma – tai mokymas, kurį galėtume juokais pavadinti taunizmu; iš tikrųjų tai – mokslas apie sielos nuopuolį, kuris kenkia kūnui ir smegenims, ir kaip to išvengti. Žymiausios F. Taunytės knygos – „9/10 laimės“ (2003), „Laimingas senelių gyvenimas“ (2004), „7 nuodėmės ir 12 ligų“ (2006), „Kiek sveria siela“ (2008), „Gyvenimas be stogo“ (2009); jas visas išleido „Tyto alba“.

F. Taunytės mokyme susipina liaudies išmintis, medicinos patarimai, „pafilosofavimai“; visa tai pateikiama humoristiniu, bet didaktiniu tonu. Kartais publicistės išvados kelia abejonių. F. Taunytės esė „Sektos“ teigiama: „Suaugusiam protingam žmogui sektos nepavojingos, bet žmogui iki 20 metų, kai jis ieško bendrumo, draugystės, grupės, visuomenės, galima įdiegti visiškų nesąmonių ir nusivesti jį ten, iš kur negrįžtama. Yra baisių sektų – tokių kaip satanistai. Visokie atvažiavę pamokslininkai apsiputoję skeryčiojasi, velnius varinėja, savo klausytojams transą sukelia“ (p. 228–229).

Liaudiška lietuviška išmintis F. Taunytės lūpomis pasisako už natūralumą, o bet kokius svetimkūnius laiko priešiškais. Pavyzdžiui, jai nepatinka plastinės operacijos, ir kaip pavyzdys pasitelkiamas neseniai nužudytas Michaelas Jacksonas, „kurį turbūt visi matėme be grimo“ (p. 154). Nemėgsta gydytoja ir sekso revoliucijos, „sukeltos vieno veterinaro“ (p. 153; įdomu, ar čia kalbama apie psichoanalizės tėvą Sigmundą Freudą, ar apie seksologijos pradininką, zoologijos ir entomologijos profesorių Alfredą Charlesą Kinsey?). F. Taunytė garbina karalienę Viktoriją, kuri draudė seksą, nes pati buvo „mergelė, ištekėjusi už Anglijos“ (p. 154). Kaip teigia istorikai, būdama septyniolikos, karalienė Alexandrina Victoria (1819–1901), valdžiusi britų imperiją (kartu su Indija) net 63 metus ir 7 mėnesius, ištekėjo už savo pirmos eilės pusbrolio princo Alberto, kuriam tada buvo 20. Jie susilaukė devynių vaikų.

F. Taunytės knygų populiarumas rodo, kad jų išmintis nėra vien tik netikslumais ir nesąmonėmis paremta. F. Taunytės knygos turėtų praversti prie faktų nesikabinėjančiam lietuviui, kuris pavargo kuo kasdienybės ir, tarsi ištikimas guru mokinys, klauso, ką sako mokytoja, nekreipdamas dėmesio į detales. O gal netikslumais F. Taunytė mus provokuoja? „Jokio cholesterolio anksčiau nebuvo, tik dabar jis atsirado“ (p. 77). Filosofiškai žiūrint, jei daiktų nevadiname vardais, jų tarsi ir nėra.

F. Taunytė turi stulbinančią savybę kalbėdama apie tokius paprastus dalykus kaip kava ir arbata pereiti prie tokios rimtos temos kaip religija: „Religija nuo seno kartu buvo ir medicina“ (p. 76). Paklauskite bet kurio kentėjusiojo ar kenčiančiojo, dėkingo Dievui už išgelbėjimą ir sveikatą, ir ji(s) patvirtins, jog tai – tiesa.