Mama mafija: MAMA LIUČIJA

Knyga apie mafiją. Nėra ko šaipytis iš rašytojo (nors jis buvo italas, rašė angliškai apie italų mafiją) Mario Gianluigi Puzo (1920–1999), bet keistoka, kad valstybinės mafijos valdomoje Lietuvoje reikia jį pristatinėti, ant viršelio parašant: „Krikštatėvio“ ir „Paskutinio dono“ autorius“.

Tęsiame DUK. Belieka spėlioti, kodėl lietuviškasis romano pavadinimas –­ „Mama Liučija“. Gal todėl, kad kvailas pirkėjas, turintis „Tėvą“ (t. y. „Krikštatėvį“), užsinorėtų ir „Mamos“? Angliškai šis romanas vadinasi „The Fortunate Pilgrim“, t.y. „Laimingas piligrimas“ (pagal knygos turinį – „Laiminga piligrimė“). Nežinau, kas vertėją Indrę Veličkaitę (yra vertusi knygas „Lūpdažių džiunglės“, „Meilės magija“, „Jėzaus byla“, „Gyvenimas anapus“ ir kt.) privertė tokį pavadinimą keisti primenančiu muilo operą, kurioje buvo tokia Mama Čiolė. Knygos vertimas neblogas. Tik vertėja nežinia kodėl nenorėjo paaiškinti paprastam italų kalbos nemokančiam žmogui, kas yra mascalzoni¹, bastanza², figlio de puttana³, aiuto⁴ ir kt., bet paaiškino žodžius panettiere („kirpėjas“), tackeril („kočėlas“), guinea („makaronščikas, italjaška“ ar panašus įžeidžiantis žodis), proscuitto („kumpis“).

Ši knyga išleista 1965 (kitais duomenimis, 1964) m., taigi, keleri metai iki „Krikštatėvio“ (1969) epopėjos pradžios. M. G. Puzo dar nebuvo žinomas rašytojas, tai – antrasis jo romanas po 1955-ųjų „Tamsiosios arenos“. „Mama Liučija“ – tai „laimingos piligrimės“ Liučijos Santos gyvenimo istorija. Ji – italė imigrantė, atvykusi į Niujorką. Istorija pradedama 1928-aisiais. Didžioji depresija, itališkų ir amerikietiškų vertybių susipynimas, Niujorko, kuriame gimė „Krikštatėvyje“ aprašyti žmonės, gatvės.

Iki pat mirties M. G. Puzo šį romaną vadino savo geriausiu, poetiškiausiu kūriniu. „Mama Liučija“ yra romanas apie M. G. Puzo motiną, tai – jos portretas, kuriuo rašytojas didžiavosi daug labiau nei mafijos aprašinėjimais, kurie jį pavertė „mafijos rašytoju“.

26 skyriai imigranto gyvenimo, (ne)išsipildžiusių svajonių galėtų praversti knygas dar paskaitantiems (jei nepamiršo lietuvių kalbos) trečios bangos išeiviams iš Lietuvos. „Amerika, Amerika, Amerika, šventvagiška svajone. Galėdama duoti tiek daug, kodėl negali duoti visko?“ (p. 284)

Taigi, jei Jums rūpi mafija, skaitykite „Krikštatėvį“, „Omertą“, „Sicilietį“, „Paskutinį doną“, o jei norite susipažinti su M. G. Puzo, kaip geru prozininku, – „Mamą Liučiją“.

¹ Niekšai (it.)
² Santrumpa nuo abbastanza – „gana!“ (it.)
³ „Kalės sūnus“, „kalės vaikas“ (it.)
⁴ „Padėkite!“ (it.)