Puikių istorinių veikalų „Filosofas ir druidai: kelionė pas senuosius keltus“, „Šv. Patrikas iš Airijos: biografija“ bei profesoriško blogo „Profesoriaus gyvenimas“ (www.profslife.blogspot.com) autorius airis Philipas Freemanas – klasikinių kalbų ir keltų pasaulio žinovas, dėstantis JAV.
Julijus Cezaris, vadinamas pirmuoju žurnalistu, iškiliausiu imperatoriumi ir karvedžiu, aprašytas ne vienoje biografijoje. Tačiau Ph. Freemano tyrinėjimai verti dėmesio – jie parašyti su įkvėpimu, yra gana tikslūs. Knygos pabaigoje (joje puspenkto šimto puslapių) – bibliografinis knygų apie Cezarį ir Romą sąrašas.
Nors knyga išleista gražiai ir ją jauku paimti į rankas, nelabai suprantu, kodėl knygos dailininkė Ilona Kukenytė nutolo nuo originalaus viršelio idėjos (pusė Cezario veido) ir sufotošopino kolonas, žmogystos šešėlį ir lapus. Atskiros publikacijos vertas lietuviškų knygų iliustracijų ir viršelių klausimas – dažnai ne vienas žmogus nusistebi lietuvių dailininkų sprendimais.
Knygos autorius pateikia ir chronologinę lentelę, (pagal ją Cezaris gyveno 100–44 m. pr. Kr.; kitais duomenimis, jis gimė 102 m. pr. Kr.), ir kelis žemėlapius, kurie padeda geriau susigaudyti Cezario pasaulyje.
Pereikime prie „Cezario DUK“. Garsioji Williamo Shakespeare’o dramos frazė „Ir tu, Brutai?“ originale skambėjo graikiškai ir reiškė „Ir tu, vaike?“ (Kai su, teknon?). O gal ir nieko nesakė Cezaris prieš mirtį. Cezario pjūvis, pavadintas jo garbei, greičiausiai tebuvo atsiradęs „dėl painios etimologijos“ (p. 23) – romėnų tautosakoje buvo teigiama, kad iš motinos gimdos išpjautam (lot. caesus – išpjautas) kūdikiui lemta tapti didžiu žmogumi. Lotynų kalba Brutas reiškė „kvailas“, o Ciceronas – „avinžirnis“. Cezaris per savo gyvenimą suspėjo pabūti ir flamen dialis, ir pontifex maximus (p. 31) – tai svarbiausiųjų romėnų tikėjimo žynių vardai (antrasis vėliau perimtas Romos katalikų popiežių).
Cezario priešai bandė pavaizduoti jį kaip homoseksualą. Jaunas poetas Katulas, nekentęs praturtėjusio Cezario kariuomenėje trečiarūšio bardo Mamuros, rašė satyrinius posmus apie sodomitiškus jųdviejų santykius. Vėliau dėl apkalbų Katulas atsiprašė Cezario. Galimas DUK: „Ar kitas diktatorius po tokio atsiprašymo būtų nukirtęs Katului galvą?“ Atsakymas: Cezaris atleido Katului, nes gerbė jį dėl labiau vykusių eilėraščių (matyt, garbės suvokimas tuomet buvo kitoks).
Lietuvoje ir pasaulyje yra nemažai cezarių (kaip ir napoleonų), tačiau Julijus Cezaris buvo išskirtinis tuo, kad, būdamas rūstus valdovas ir puikus strategas, išsaugojo žmogiškumą.