Skausmas ir kraujas: 1009 METAI. NETIMERAS –­ IŠ ŪKŲ KYLANTI LIETUVA

Užderėjo šiemet istorinių romanų. Jei Alberto Dusevičiaus „Perkūno karys“ yra pusiau pramoginis, pusiau filosofinis ir mitologinis kūrinys, tai atsargos pulkininko, prozininko Jono Užurkos „1009 metai. Netimeras – iš ūkų kylanti Lietuva“ – naujojo istorinio–romantinio romano pavyzdys. Vytautas Alantas išugdė gerus sekėjus, kurie tyrinėja tolimiausius Lietuvos istorijos užkaborius. Jei A. Dusevičius ryžosi žvelgti į 1205 metus, tai J. Užurka keliauja dar toliau – į 1009-uosius. Rašytojas pabrėžia, kad, remdamasis istoriniais šaltiniais, laisvai interpretuoja kai kuriuos faktus. Esminė šio romano idėja – šv. Brunoną nužudė ne lietuviai (tai iš tikrųjų neįrodyta). J. Užurka primena, kad pirmąsyk mūsų gentis aisčiais 98 m. pavadino romėnų istorikas Tacitas.

300 puslapių romane – bandymas rekonstruoti, kas įvyko prieš 1000 metų „Rusios ir Lietuvos pasienyje“, kaip rašoma Kvedlinburgo analuose. Žavi kariškio preciziškumas, (at)kuriant senovės pasaulį. Romantiškas praeities vaizdavimas nėra smerktinas, – priešingai: kodėl turėtume galvoti, kad mūsų protėviai, apie kuriuos tarp 98 m. ir 1009 m. žinių yra mažai, buvo bukagalviai? Taip senovės lietuvius mėgino vaizduoti sovietiniai ir lenkų istorikai (kai kurie išeivijos pseudoistorikai lietuviams priskyrė vos ne viso pasaulio valdovų vaidmenį).

Į akis krenta sodrūs J. Užurkos sugalvoti prieš 1000 metų gyvenusių žmonių vardai: Tolvydis, Žvainys, Kuorys, Vaidutė, Živinbūdas, Montgirdas, Raižys, Būtys, Žilvinis, Miškinis, Rūklys, Augys, Rikimaris, Drąsutis, Protenis ir kiti.

J. Užurkos manymu, Netimerui krikštas rūpėjo, bet Brunonas suvokė, kad tai padaryti „labai pavojinga ir sunku“ (p. 52). Buvo rezgamas sąmokslas. Beje, sąmokslo teorija, teigianti, jog lietuviai 1009-aisiais nebuvo banditai, o Brunoną nukneckino ne lietuviai, paimta iš prūsisto, o dabar – į konspiracijų teorijas ir naujos (abraomitų) religijos kūrimą linkusio dr. Leto Palmaičio.

Kaip ir A. Dusevičius, J. Užurka mini Babiloniją (p. 135), Šumerijos žemę (p. 152). Gal čia koks tūkstantmečio sąmokslas (ar pokštas) – sieti Lietuvą su Babilonu, kurį prieš 2548 metus užkariavo persai (II a. Babilone žmonės nebegyveno – liko tik griuvėsiai)? Ar jau reikėtų skelbti Apokalipsę? „Gal krikščionių Dievas ateina per skausmą ir kraują?“ (p. 272).