Vadovėlis valdovams ir valdovėliams: VALDOVAS

1513 m. parašytas pamfletas „Valdovas“ – italų filosofo Niccolò di Bernardo dei Machiavelli’o (1469–1527) kūrinys, po daugelio metų tapęs bestseleriu (iki tol uždraustas), kuris tapo parankine knyga ne vienam diktatoriui, pvz., Napoleonui, Benito Mussolini’ui, Josifui Stalinui. Dabar neretai save gerbiantis verslininkas ar Seimo narys užsakomajame straipsnyje pasigiria vartęs ar bent turintis „Valdovą“ (paprastai apie jį šnekama kaip apie storą knygą, nors tai – vos 100 puslapių knygelė iš 26 skyrelių).

Florencijos politikoje aktyviai dalyvavęs N. Machiavelli’s (jis buvo ambasadorius Prancūzijoje) „Valdovą“ rašė nemenkai ironizuodamas. Ir nors makiavelizmas (valdžios siekimas ir išlaikymas bet kokiomis priemonėmis) dažniausiai vertinamas kaip neigiamas reiškinys, iš tiesų šią knygą galima skaityti kitaip. Filosofas Leonidas Donskis (www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/31679) pabrėžia, kad N. Machiavelli’s – „daug sudėtingesnis mąstytojas, negu kad gali pasirodyti“; jis, pasak L. Donskio, nebuvo korumpuotos valdžios šalininkas, o greičiau tas žmogus, kuris visų nuostabai atskleidė XV a. Florencijoje klestėjusią korupciją ir moralinį dekadansą. N. Machiavelli’s neteigė, kad politika turi nepaisyti moralės, jis tik pabrėžė, kad politika be moralės –­ įmanoma.

Ar įmanoma morali politika Lietuvoje? Darsyk atsiverskite „Valdovą“, turintį jau beveik pusės tūkstančio metų istoriją, tačiau neprarandantį aktualumo. „Ginklo dera griebtis paskiausiai, kai kitų priemonių nepakanka“ (Sausio 16-oji, prie Seimo). „Gerbti reikia tą, kuris dosnus, o ne tą, kuris gali būti dosnus“ (pensininkus ketinantiems vėl skriausti politikams). „Ten, kur yra milžiniškas noras, negali būti didžiulių sunkumų“ („LEO Lt.“ monstras vs. mus vis dar smaugianti krizė). „Niekas taip nepadeda valdovui įgyti didesnės šlovės, kaip dideli žygiai ir nepaprasti darbai“ (Rolandas Paksas ir daugelis kitų parapolitikų).