"Kapitalas" nr. 2: ŠOKO DOKTRINA: KATASTROFŲ KAPITALIZMO IŠKILIMAS

Kad leidykla „Kitos knygos“ moka nustebinti, jau nebestebina. Tačiau šįsyk kiek apstulbau paėmęs naujausią jos išleistą knygą – su Noamu Chomsky’u lyginamos Naomi Klein „Šoko doktriną“, kurios apimtis – net 556 puslapiai. Išties gali būti, kad revoliucinių nuotaikų ir kapitalizmo mirties kupiname pasaulyje N. Klein veikalas gali tapti svarbia knyga. Turiu tik vieną (nors gana svarbų) priekaištą leidėjams: knygai buvo būtinas įvadas, kuriame paprastam žmogui būtų paaiškinta, kas toji N. Klein, ką ji apskritai veikia ir ko siekta šia knyga. Mano galva, devynių sakinių ant knygos nugarėlės nepakako, kad skaitytojai suprastų šiaip jau nelengvą tekstą. Jame –­ daug vardų, pavadinimų, terminų, žurnalistinio slengo (N. Klein – 39 metų žurnalistė iš Kanados, Monrealio miesto), kuriuo pridengiamos esminės idėjos: globalizmas – blogis, kairioji politika – gėris, o kapitalizmas – tamsus baisus dalykas (nors visi naudojamės jo teikiamais malonumais).

Nežinau, ar šią knygą kas nors lygins su Karlo Marxo „Kapitalu“: iš esmės ji galėtų būti „Naujasis Kapitalas“. „Warwick“ premiją (2009 m. jos tema buvo „kompleksiškumas“) gavusi knyga originalo kalba pasirodė 2007 m., joje aprašomi įvykiai dar nepamiršti. Tai turi ir teigiamą, ir neigiamą pusę: viena vertus, skaitome apie itin aktualius dalykus, antra vertus – puikiai suprantame, kad naujausiųjų laikų istorija, rašoma here and now principu, kuriuo vadovaujasi „Twitter“ karta, nėra objektyvi. Daugelis knygos teiginių dar gali būti daug kartų peržiūrėti. Nepaisant to, ji tikrai labai įdomi. Be to, patogu skaityti: žurnalistės patirties turinti N. Klein suskirstė ją į 21 skyrių (be įvado ir išvadų).

Truputis informacijos apie pačią N. Klein (jos tinklalapis – www.naomiklein.org). Ji – žydė, Vietnamo karo ir pornografijos priešininkų duktė. N. Klein motina Bonnie Sherr Klein 1981 m. sukūrė dokumentinį neva pasisakantį prieš pornografiją filmą „Not a Love Story. A Film about Pornography“ („Nemeilės istorija. Filmas apie pornografiją“), kuris... buvo uždraustas, nes jame rodyta pedofilijos scena (mūsų dokumentinio kino pažiba Gražina Sviderskytė po panašaus atvejo trenkė durimis TV stočiai, kurios veidu buvo). N. Klein tėvukas Michaelas Kleinas – gydytojas, 1967 m. atsisakęs dalyvauti Vietnamo kare ir iš JAV su šeima persikėlęs į Kanadą. N. Klein brolis Sethas Kleinas – Kanados politinių alternatyvų centro veikėjas. Beje, N. Klein seneliai iš tėvo pusės buvo aršūs komunistai, kurie savo nuomonę apie komunizmą pakeitė 1956-aisiais, kai sužinojo apie Molotovo-Ribbentropo paktą. Įdomus paukštis yra ir N. Klein vyras – Avi (Avram David) Lewisas – dokumentinių filmų kūrėjas, kuris, būdamas žydas, arabų televizijoje „Al Jazeera“ (arab. „Sala“) veda laidą „Fault Lines“ („Klaidingos linijos“). Jo pažiūros pažangios: islamofobiją A. Lewisas prilygina antisemitizmui.

Prieš skaitant N. Klein, dar reikėtų žinoti, kad ji – feministinio judėjimo dalyvė, kurios pažiūroms nemažą įtaką padarė 1989 m. gruodžio 6 d. žudynės Monrealio „École Polytechnique“ (Politechnikos mokykloje). Ten, vaikystėje tėvo fiziškai niekintas, dvidešimt penkerių metų Marcas Lépine’as nušovė 14 moterų, kurios, jo manymu, buvo feministės, ir nusižudė. 2000 m. N. Klein išleido pirmąją knygą – „No Logo“; manifestą, kuriame nagrinėjamas didžiųjų tarptautinių korporacijų prekių ženklų įsigalėjimas, monopolizuojant rinką ir užvaldant viešąją erdvę. Ypač smarkiai kritikuota kompanija „Nike“ (matyt, N. Klein nekenčia NBA). Knyga „Tvoros ir langai“ (2002) yra skirta antiglobalizmui. 2004 m. su vyru N. Klein sukūrė dokumentinį filmą „Paėmimas“ apie Argentinos darbininkus, kurie užėmė uždarytą gamyklą ir ją atgaivino. N. Klein galime matyti ir filme „Korporacija“ (2003). Pagal „Šoko doktriną“ yra sukurtas trumpas dokumentinis filmas (http://www.youtube.com/watch?v=aSF0e6oO_tw).

„Šoko doktrinoje“ kalbama, kaip amerikietiškasis kapitalizmas pasipelnė Irake, Rusijoje, Čilėje, nepamirštamos Lenkijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Šri Lankos, Naujojo Orleano, Tailando, Izraelio ir kitų vietovių problemos. Knygą reikia perskaityti visą, tad pacituosiu tik vieną sakinį: „Geriausias būdas išgyti nuo bejėgiškumo – padėti, turėti teisę dalyvauti atkuriant bendruomenę“ (p. 464).

Neleiskime milijardieriams ir milijonieriams pražudyti mūsų gyvenimų. „Vienintelis būdas pasipriešinti, –­ sako N. Klein, – tai žinoti, kas ir kodėl vyksta.“