Ir apie mergas, ir apie Štrik-Štrikfeldą: POKALBIAI SU ALGIMANTU ČEKUOLIU

Ši knyga, kaip ir jos autorius, sulaukė milžiniško populiarumo šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Nenuostabu. A. Čekuolis įdomus ne tik tuo, kad beveik visomis temomis šneka per televiziją, moka bent 13 kalbų, yra matęs kone visą pasaulį ir, būdamas gana solidaus amžiaus, nepraranda atminties, optimizmo ir energijos, kurių pavydėti galėtų bet kuris jaunuolis. A. Čekuolis yra vienas nuostabiausių dėstytojų, pasakininkų, sugebantis žodžiais pakerėti net didžiausius skeptikus. O šie „Pokalbiai“ – dešimtoji jo knyga.

Iliustruota knyga (apie 300 puslapių) konceptuali, suskirstyta skyriais: „Kur buvo rojus“, „Gyvenimo menas“, „Kas valdo pasaulį“, „Nereikalingi žmonės“, „SSRS: Molinės milžino kojos“, „Mitai ir tikrovė apie vyrus ir moteris“, „Juokas –­ rimtas ginklas“, „Algimanto Čekuolio kelionių gudrybės“ (tai – žurnalistės L. Paškevičienės epilogas) ir „Literatūros sąrašas“. Kaip matome, čekuoliškai rimta su moksliškumo ir humoro atspalviais.

Daugiau kaip 60 šalių aplankęs žurnalistas, rašytojas, publicistas per metus kartais aplanko iki dešimties valstybių. Jose prisižiūri visko. Ypač gerai A. Čekuolis išmano neverbalines gudrybes: „Moters kaklas pasako daugiau negu žodžiai“ (p. 225). „Moters krūtinė – dar viena jos kovos vėliava“ (p. 226). „Paišomoji „širdelė“ – ne kas kita, kaip moteriško užpakaliuko „portretas“ (p. 228).

Tiesa, nepagalvokime, kad A. Čekuoliui tik moterys rūpi. Jam rūpi viskas, kas šį pasaulį daro linksmesnį (arba liūdnesnį). „Vakarų Europoje gyvena 30 milijonų niekur nepritampančių europiečių. Pramonė sparčiai vystosi, vis daugiau pagaminama ir suvartojama produkcijos, bet nepritapėliams vietos už bendro stalo nėra. Šita liga pradeda sirgti ir Lietuva“ (p. 133). „Naujas gamyklas japonams dabar geriau sekasi statyti irgi jūroje, tai paprasčiau“ (p. 155). „Kad Šiaurės Korėjos režimo žlugimas artėja – aišku kiekvienam, kuris žvelgia objektyviai“ (p. 165). „Laimei, Štrik-Štrikfeldo padėtis hitlerininkų hierarchijoje buvo neaukšta ir šalininkų jis turėjo nedaug“ (p. 188).

Nors A. Čekuolis suformavo naują publicistikos rūšį „iš visur apie viską“, tačiau, jį gerbdamas, turiu pasakyti, kad jo rašiniai, knygos, laidos nėra banalios ar paviršutiniškos. A.Čekuolio žodis – kabliukas: užkabina kaip žuvelioką, ir eini paskui žveją...