Čirkšt: PSICHOANALIZĖS ĮVADAS. PASKAITOS

Vis dar gyvas mitas, kad S. Freudas rašė tik apie „aną galą“. O Vakaruose, ypač JAV ir Šveicarijoje, tebetikima, kad psichoanalizė gali išgelbėti net nuo menkiausių problemėlių. Nėra meilužės – lekiu pas vietinį „šrinką“ (amerikietišku slengu shrink – psichoterapeutas), yra meilužė – vėl lekiu. Noriu dirbti, bet kažkas ne taip – vėl moku pinigus tam, kad išsikalbėčiau ir prisiklausyčiau banalybių, nenoriu dirbti – vėl tas pats. Tiesa, bene labiausiai psichoanalize pasaulyje abejoja ir skeptiškiausiai ją vertina vieni pavojingiausių sektantų – scientologai, kovai su ja skyrę daug lėšų, sukūrę galybę filmų, knygų ir kitokios propagandos. Nesu nei prieš S. Freudą, nei prieš psichoanalizę (ypač kai ją su humoru interpretuoja Woody Allenas), tačiau į šią knygą, kaip ir į visą S. Freudo mokymą, reikėtų žiūrėti kritiškai. Asmeniškai man S. Freudo atradimai be C. G. Jungo, išsamiai aiškinusio sapnų ir kitokią simboliką, nepilni.

Tačiau prieš akis turime (beje, jau antrą, kiek pakeistą leidimą) klasikinį veikalą (kurį „Vaga“ pristato kaip paskaitas, „skaitytas Vienos universitete 1959–1917 metais“; ar S. Freudas gebėjo keliauti laiku atgal?), kurį reikia vertinti kaip „Karą ir taiką“, „Nusikaltimą ir bausmę“ arba „Lolitą“. Klasika, ir šventa.

Atrodytų, nebėra ko pridurti. Tačiau S. Freudas išties gilus mąstytojas, o ne koks nors urologas ar proktologas. Jis pripažino, kad pasaulis nebuvo „itin dėkingas psichoanalizei už Edipo komplekso atradimą“ (p. 215). Iki froidiškojo sapnų nagrinėjimo daug kas į juos žiūrėdavo perdėm romantiškai, o ėmus juos nagrinėti šerlokiškai, paaiškėjo daugybė keistų ir bauginančių dalykų. Tiesa, atminkite, kad persiskaičius S. Freudo gresia nauji košmarai ar net kompleksai, kuriuos bene geriausiai atspindėjo broliai Coenai filme „Didysis Lebovskis“ (kino juostos herojus sapnuoja gražias moteris, tik staiga – čirkšt – išnyra didžiulės žirklės, simbolizuojančios baisiausią, anot S. Freudo, vyro baimę – kastraciją). O skaitydami saikingai, galite susapnuoti kad ir papuošalų dėžutę.

S. Freudo knyga – kaip geras žuvies patiekalas. Valgyti reikia atsargiai, galima užspringti kokia ašakėlė, tačiau kaip skanu!